Lietuviai vengia batono, bet ištikimi juodai duonai

Tradicinę juodą duoną pelnytai galima vadinti nacionaliniu lietuvių patiekalu – tyrimai rodo, kad pastaruosius ketverius metus mažėjant bendram duonos vartojimui Lietuvos gyventojai vis dažniau atsisako batono, bet lieka ištikimi tradicinei juodai ruginei duonai. Specialistai sako, kad tai lemia ne tik sentimentai, bet ir vis labiau įsitvirtinantys sveikos gyvensenos įpročiai.

Tradicinė ruginė duona Lietuvos žmonėms siejasi su kokybiškais, laiko patikrintais dalykais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tradicinė ruginė duona Lietuvos žmonėms siejasi su kokybiškais, laiko patikrintais dalykais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 23, 2015, 12:37 PM, atnaujinta Oct 19, 2017, 8:22 AM

„Nielsen“ duonos rinkos tyrimo duomenimis, 2011-2015 m. tradicinės juodos duonos kepalais pardavimai Lietuvoje augo 3,5 proc., o batonų pardavimai krito 8,8 proc. Per 2015 m. pirmąjį pusmetį šios rūšies baltos duonos pardavimai Lietuvoje sudarė 18 mln. eurų, o 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu – 19,7 mln. eurų. Tuo tarpu tradicinės juodos duonos pardavimai pirmąjį šių metų pusmetį siekė 14,3 mln. eurų, o 2011 m. – 13,8 mln. eurų.

Didžiausios duonos kepyklos Baltijos šalyse „Vilniaus duona“ direktorė Rita Ramanauskienė sako neblėstančią lietuvių meilę juodai duonai visų pirma siejanti su giliai šalyje įsišaknijusiomis šios duonos vartojimo tradicijomis.

„Tradicinė ruginė duona Lietuvos žmonėms siejasi su kokybiškais, laiko patikrintais dalykais. Kvapnūs duonos kepalai – ne mados, o kultūros, folkloro dalis. Todėl tokią duoną žmonės noriai perka net keičiantis mitybos įpročiams. Tuo tarpu batono, neturinčio tokių stiprių pozicijų šalies maisto kultūroje, populiarumas tolygiai mažėja“, – sako R. Ramanauskienė.

Nors batono vartojimas mažėja, savo vietą ant lietuvių stalo vis dažniau atranda sumuštinių ir skrudinimo duona – per ketverius metus pastarosios duonos pardavimai išaugo dviem penktadaliais (39,2 proc.). Pirmąjį šių metų pusmetį šios duonos parduota už 9,6 mln. eurų.

R. Ramanauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad populiarėjant sveikai gyvensenai lietuviai vis dažniau domisi, kokios duonos rūšys yra sveikiausios, ir dėl to pasirenka juodą duoną.

„Daugelis puikiai žino, kad ruginė duona yra gausi sveikatai naudingų medžiagų – B grupės vitaminų, geležies, magnio, kalcio. Tad natūralu, kad sveikai gyventi norintys žmonės renkasi šį naudingą ir laiko patikrintą produktą. Tačiau savo racioną jie mielai paįvairina ir tokiomis sveikomis naujovėmis kaip juoda duona su įvairiais grūdais ir sėklomis“, – teigia R. Ramanauskienė.

„Nielsen“ duomenimis, juodos duonos su grūdais ir sėklomis pardavimai per pirmuosius šešis šių metų mėnesius išaugo 8,9 proc., lyginant su 2011 m. pirmuoju pusmečiu, kuomet pardavimai siekė 5,8 mln. eurų.

Pasak R. Ramanauskienės, nors žmonės lieka ištikimi tradicinei duonai, kai kurie visgi nori ir kitokio skonio, linkę eksperimentuoti. „Todėl atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, šalia tradicinės duonos, kurios receptai nesikeičia dešimtmečius, gaminame duoną ir pagal modernias receptūras“, – sako ji.

„Vilniaus duonos“ prognozėmis, Lietuvoje ir toliau turėtų didėti tradicinės ruginės, ruginės su sėklomis, sumuštinių duonos populiarumas, obatonų, šviesios duonos pardavimai ir toliau mažės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką rodo Lietuvoje vykstančios karinės pratybos?