Nors didžiųjų miestų gyventojai vaisius ir daržoves įvairiomis formomis vartoja dažniau nei kaimo, bendra tendencija vis dar neduoda ramybės mitybos specialistams.
Vos penki procentai šalies gyventojų vaisius ir daržoves valgo 4-5 kartus per dieną, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Šis rodiklis ypač žemas kaime, kur daržoves 4-5 kartus per dieną valgo vos 3,7 proc., o vartojančių tokį kiekį vaisių – dar mažiau.
Apklausa taip pat parodė, kad didžioji dalis respondentų supranta vartojantys per mažai vaisių ir daržovių. Nepaisant to, savo pasirinkimą jie vertina pernelyg optimistiškai: trečdalis (29,6 proc.) kaimo vietovių gyventojų mano suvalgantys reikalingą kiekį vaisių ir beveik kas antras (40,7 proc.) – daržovių.
Paklausti, kodėl kaimo ir mažųjų miestų gyventojai vartoja tiek mažai vaisių, didžioji dalis respondentų nurodyti vieno atsakymo negalėjo. Kas septintam vaisiai atrodo per brangūs (14,8 proc.), kiti yra įpratę juos pakeisti kitu užkandžiu (14,8 proc.) ar tiesiog pamiršta (3,7 proc.).
Įdomu tai, kad net 44 proc. kaime augančių vaikų vaisius, daržoves ar iš šių pagamintas sultis ir glotnučius paprastai vartoja priešpiečiams, o didžiuosiuose miestuose jie dažniau pateikiami kaip priedas prie pusryčių, pietų, vakarienės.
Visuomenėje įsivyravusi nuostata, kad sultys – tai saldikliais ir konservantais papildytas gėrimas. Nors šis teiginys yra labai toli nuo tiesos.
Pagal Europos Parlamento direktyvą į sultis draudžiama dėti cukrų, dirbtinius priedus ar dažus. Galimi priedai – citrinų rūgštis (iki 3 g/l), vitaminai ir mineralinės druskos, o pomidorų sultyse yra leistina druska, prieskoniai ir aromatinės žolelės. Draudžiama naudoti visas dirbtines aromatines medžiagas, saldiklius, dažiklius ir konservantus.
Nuo 2013 m. spalio 28 d. vaisių ir pomidorų sultyse negali būti pridėtinio cukraus, tarp jų sacharino, gliukozės sirupo, gliukozės ir fruktozės sirupo, gliukozės ir fruktozės.