„Prancūzijoje išvydusi lotosų lauką labai nustebau. Žinau, jog tai Indijos nacionalinė gėlė, nors toje šalyje niekada ir nebuvau. Lotosą, kuris yra itin dideliais, gal 2 metrų skersmens lapais, galintį išlaikyti 20-30 kilogramų, esu mačiusi Brazilijoje. Ir štai Prancūzijoje prieš mano akis atsivėrė didžiulis lotosų laukas. Į mūsų lelijas kažkuo panašūs augalai augo pelkėje“, – pasakojo buvusi parlamentarė.
Kai vienuolės pakvietė ją prisijungti ruošiant lotosų arbatą, A.Zuokienė labai apsidžiaugė – jai tai buvo naujas atradimas.
„Arbatai naudojama viskas – ir kotai, ir žiedsostis, ir lapai ir vainiklapiai, ir piestelė. Įdomu, kad korėta ir piestelė, ir žiedsostis, ir stiebas. Jaučiausi kaip vaikystėje, kai atrandi daug neįtikėtinų dalykų“, – neslėpė vilnietė verslininkė.
Pjaustydama lotosus arbatai ji įsivaizdavo, kaip vienuolės ja šildysis žiemą. Tai, ką sužinojo po to, buvo dar vienas atradimas – pasirodo, lotosų arbata geriama ne žiemą, o vasarą, kai itin karšta. Šalta lotosų arbata nuramina, atvėsina kūną, sureguliuoja skysčių išsiskyrimą, nuramina kvėpavimą.
Tačiau šis gėrimas turi ir kitų gerų savybių – jis itin efektyviai skaido riebalus.
„Kadangi šiuo metu laikausi dietos, man tai itin aktualu. Pasirodo, visose liekninančiose arbatose yra lotoso lapų. Kadangi keletą lapų parsivežiau, bus proga išbandyti šios arbatos poveikį. Jau ne viena draugė siūlėsi palaikyti draugiją, bet jos neturi problemų dėl antsvorio, tad jas pavaišinsiu kita arbata“, – šyptelėjo A.Zuokienė.
Grįžusi iš Prancūzijos ir pasidomėjusi ji sužinojo, kad jau ir Lietuvoje yra entuziastų, atsisiunčiančių daigų ir užauginančių lotoso augalus pelkėtame dirvožemyje ar net namuose. „Per metus jau išmokau namuose užsiauginti įvairiausių prieskonių – dabar nuolat turiu tiek salotų, tiek bazilikų ar petražolių. Tad ką gali žinoti, gal kitas iššūkis bus lotosas“, – vilnietė išsidavė turinti svajonę auginti šiuos augalus.
