Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus vaikų maitinimo aprašo pasikeitimams iš dalies hidrinti riebalai draudžiami naudoti vaikų mityboje. Ar kitos ugdymo įstaigos, maitinimo organizatoriai ir maisto tiekėjai žino apie šio teisės akto reikalavimus? O gal ir patys tėveliai savo vaikams duoda tokių sausainių?
Ekspertai rado daugiau pažeidimų
Vaikų mityba susirūpinę ir mokyklą apskundę kupiškėnai pridėjo sausainių pakuotės nuotrauką.
„Įvertinus ženklinimo etiketę, aiškiai matoma, dar vienas teisės akto pažeidimas – druskos kiekis viršija 1 gramą šimte gramų produkto kaip nurodyta vaikų maitinimo apraše. Ukrainietiškuose grietinėlės skonio sausainiuose yra 1,1 gramas šimte gramų“, – teigė sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Pasak jos, nesvarbu, kad tai nėra žymus druskos kiekio viršijimas, bet ar tikrai konditeriniuose gaminiuose turi būti tiek druskos?
„Drįstu teigti, tikrai ne. Vaikų maitinimo apraše „sūriais gaminiais“ vadinami produktai, kuriuose druskos yra daugiau nei 1 gramas šimte gramų produkto. Argi tai nėra vartotojų klaidinimas? Valgai saldaus skonio konditerinį gaminį, o iš tikrųjų gauni ne tik cukrų, bet druskos tiek, kad suvalgius pusę kilogramo, viršytų net visos dienos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą paros normą. Taip ir prarandami tikrieji pojūčiai.
Žinoma, nekalbu apie tokio produkto būtinumą vaikų maitinime. Tokio tipo sausainiai apskritai menkaverčiai – rafinuotų kvietinių miltų, rafinuoto cukraus, rafinuotos druskos ir kitų priedų mišinys, kuris duoda tuščias kalorijas, o tai savo ruožtu lemia, kad vaikai nevalgo sveikatai palankaus maisto“, – susirūpinusi R.Bogušienė.
Teisės aktai sava vaga, o gyvenimas kita
Prieš metų pradžią informavome apie artėjančius pokyčius vaikų maitinime, kad nuo šių metų vaikai turi gauti patiekalus, kuriuose ne tik mažiau cukraus ir druskos, bet maisto produktuose negali būti „iš dalies hidrintų“ riebalų.
Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko pranešime, „vaikų maitinimo tvarkoje draudžiami nuo 2016 m. sausio 1 d. „iš dalies hidrinti“ riebalai, nes tai transriebalai, kurie blogiausia, kas gali būti iš visų riebalų“.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad turėtų būti mažinamas iš riebalų gaunamas energijos kiekis, vietoje sočiųjų riebalų reikėtų vartoti nesočiuosius ir siekti pašalinti iš mitybos transriebalus. Visi maisto produktai, turintys hidrintų riebalų, potencialiai žalingi mūsų organizmui, nes transriebalų net maži kiekiai susiję su diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, siejami su nutukimu.
Neigiamas poveikis sveikatai kyla suvartojant net ir mažą transriebalų kiekį. PSO rekomenduoja, kad transriebalų rūgščių vartojimas būtų ribojamas mažiau nei iki 1 procento nuo bendrojo paros energijos kiekio, tai yra vidutiniškai iki 2 g per dieną.
Reikalavimai yra, teisės aktas įsigaliojęs, bet nevykdomas. Kodėl? Veikiausiai tai lemia dažni šio teisės akto pokyčiai ir švietimo stoka.
„Ne tik visuomenė turi būti informuojama ir mokoma skaityti ženklinimo etiketes, supažindinama su teisės aktais, dėl vaikų maitinimo ugdymo įstaigose. Svarbiausia, kad už maisto tiekimą ir maitinimo organizavimą atsakingi asmenys žinotų ir vykdytų teisės aktų pokyčius.
Sveikatos apsaugos ministerija draudžia tokių maisto produktų vartojimą vaikų mityboje ne šiaip sau, o dėl to, kad tai nepalanku sveikatai. Tėvelių ir atsakingų už vaikų maitinimo organizavimą asmenų maisto reglamentavimo raštingumo didinimas turi būti vienas iš prioritetinių siekių valstybės sveikatos politikoje. Jie turi mokėti skaityti ženklinimo etiketėse nurodytą informaciją“, – teigė VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
Ženklinimo pažeidimai gali klaidinti pirkėjus
Tačiau gali būti ir taip, kad vaikų maitinime atsidurs maisto produktai su „iš dalies hidrintais“ riebalais dėl to, kad sudedamųjų dalių sąraše bus nurodyta neteisingas ženklinimas. Kas tada prisiims atsakomybę?
„Prekybos centruose nustatėme maisto produktų ženklinimo su „iš dalies hidrintais“ riebalais neatitikimų Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1169/2011. Dažnu atveju maisto produktai klaidina vartotojus, nes sudedamųjų dalių sąraše nėra vieningo pavadinimo, kaip reikalauja teisės aktai, o nurodoma: „iš kurių dalis dalinai hidrinti“, „iš dalies hidrogenizuoti“, „dalinai hidrolizuoti“, „kurių dalis hidrinti“, „dalinai sukietinti“, nors teisės aktas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d. Tai ne tik eiliniam vartotojui klaidinanti informacija, bet retai suprantama ir maisto srities specialistui“, – sakė sveikatai palankaus maisto technologė R.Bogušienė.
Ne pelno siekiančios organizacijos „Tikra mityba“ atstovai ragina tėvelius ir asmenis, atsakingus už vaikų maitinimą, būti budriais: prekybos centruose retas konditerinis gaminys – be hidrintų riebalų. Vadinasi, tokiems produktams patekti ant vaikų stalo – didelė tikimybė.
VšĮ „Tikra mityba“ siekia didinti visuomenės ir maisto pramonės bei viešojo maitinimo sektoriaus sveikos mitybos raštingumą. „Mes sukūrėme „Sveikos mitybos standartą“, kurį įvertino profesionalai. Jis sudarytas iš daugybės kriterijų, vienas iš jų draudimas naudoti sveikatai palankių produktų gamyboje – „iš dalies hidrintus“ riebalus.
„Sveikos mitybos standarto“ tikslas – inicijuoti pokyčius viešojo maitinimo sektoriuje, maisto pramonėje, kad atsirastų daugiau sveikatai palankių produktų bei patiekalų ir vartotojui būtų paprasta juos atpažinti. Siekdami šio tikslo, sukūrėme ne tik sveikos mitybos kriterijų rinkinį, bet ir atpažinimo ženklą vartotojams – „Sveikos mitybos standartas“. Turime viziją, kad norėdami valgyti sveikatai palankų maistą „čia ir dabar“, turėsime pasirinkimą ne tik viešojo maitinimo sektoriuje, bet ir prekybos centruose“, – įsitikinusi D.Gasparavičienė
