Netikėtas eksperimentas parodė – parduotuvėje pirktas obuolys išlieka beveik nepakitęs tris mėnesius ir daugiau!
Tuo įsitikino vilnietis Regimantas Danys, netyčia darbe palikęs lapkričio 5 dieną parduotuvėje pirktą obuolį.
Lygiai po dviejų mėnesių savo „Facebook“ paskyrą įdėjęs gražaus tik viršuje kiek pasiraukšlėjusio raudonskruosčio obuolio nuotrauką, jis parašė:
„Tai – obuolys. Labai gerai pamenu, kada jį pirkau – buvo lapkričio 5 d. Pamenu, nes „Panoramoje“ jau buvo pastatyta eglutė ir aš labai nustebau, kad dar tik lapkričio pradžia, o jau eglutę puošia...
Tą dieną pirkau du obuolius. Parsinešiau į darbą, paragavau pirmojo – jis nepasirodė labai gardus. Išvaizda buvo geresnė už skonį. Taip, jis buvo saldus, sultingas, bet... kažkoks svetimas.
Kitą obuolį padėjau darbe ant kompiuterio ir palikau. Po kelių savaičių pastebėjau, kad obuolys niekaip vizualiai nekinta. Štai jeigu nusiskinu savo užaugintą obuolį, tai savaitės bėgyje, būdamas šilumoje, jis pradeda pūti. Natūralus gamtos ciklas.
O šis, jis tebėra toks, koks buvęs, Tiesa, matosi, kad jo viršus kiek pasiraukšlėjęs. Matyt po ilgojo šventinio maratono kamuoja dehidratacija. O viska kita – kaip ką tik iš lentynos.
Žiūrėsiu į šią nuotrauką kiekvieną kartą, kai galvoje sukirbės išdavikiška mintis „Kam tau ta sodyba?“
Paviešinęs negendančio obuolio nuotrauką R.Danys sulaukė nemažo internautų susidomėjimo. Kai kurie suabejojo, ar jis tikras, kiti svarstė, ar apskritai sveika pirkti vaisius ir daržoves iš parduotuvių, jei šie, priešingai natūraliems gamtos dėsniams, taip ilgai negenda.
Eksperimentas tuo nesibaigė. R.Danys nusprendė obuolį palaikyti dar mėnesį ir pažiūrėti, kaip per šį laiką jis pasikeis, suabejojęs, kad tie pokyčiai bus dideli.
Taigi lygiai po trijų mėnesių obuolys vis dar beveik nepasikeitė, tik kiek daugiau apvyto, tačiau, pasak R.Danio, pūti ar kitaip biodegraduoti net nesiruošia.
„Nusibodo jis man iki gyvo kaulo, todėl metu lauk. O jums linkiu skanaus! Vitaminai – jėga. Ypač per akcijas“, – pajuokavo vilnietis.
Su susidomėjimų stebėję obuolio „senėjimo“ procesą internautai juokavo, kad obuolio šeimininkui pabodo nuo jo dulkes šluostyti.
Kiti interneto vartotojai prisiminė patys pirkę laikui nepavaldžius maisto produktus: nuo niekaip nesenstančio tamsaus pomidoro, iki prieš Naujuosius metus pirkto ir duoninėje pamiršto duonos puskepalio, kuris net ir vasarį išliko minkštas, nesudžiūvęs ir nesupelijęs.
Paprašyta pakomentuoti, kodėl parduotuvėse pirkti maisto produktai, priešingai gamtos dėsniams, negenda net po kelis mėnesius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Aurelija Drumstienė pasakojo: „Daugelis vaisių ir daržovių, kurie žmonių vartojami ilgesnį laiką po derliaus nuėmimo, turi įvairius apsauginius mechanizmus, kuriais siekia apsaugoti savo dauginimosi medžiagą: obuoliai – sėklas, morkos, burokėliai, bulvės – vegetatyvinę dalį, iš kurių po to gali formuotis ūgliai.
Dažniausias apsauginis mechanizmas yra storesnė žievė, arba specialios medžiagos, išskiriamos paties vaisiaus. Juk turbūt visi esame matę, kaip ką tik iškastos šviežios bulvės arba morkos iš pradžių turi labai ploną žievelę, kuri ilgiau sandėliuojant pasidaro gerokai storesnė.
Obuoliai, priklausomai nuo rūšies, gali turėti plonesnę arba storesnę žievelę. Paprastai obuolių augintojai atsirenka obuolių veisles, kurios yra atsparios kenkėjams ir tinkamos ilgesniam sandėliavimui“.
Specialistė teigė, kad viena iš obuolių vaisių savybių yra ir vaškinio sluoksnio formavimasis. Tai – natūraliai augalo gaminamos medžiagos, kurios padeda apsisaugoti nuo kenkėjų bakterijų, grybelių, virusų, vabzdžių ir kitų veiksnių sukeliamų pažeidimų.
„Kuo ilgiau vaisius yra sandėliuojamas, tuo labiau didėja vaškinis apsauginis sluoksnis. Aišku, maisto produktų gamintojai nuskintus obuolius dažnai sandėliuoja ilgesnį laiko tarpą. Obuoliai gali būti nuskinti ir nepilnai sunokę, todėl yra leidžiama juos padengti vaško sluoksniu ir paruošimo sandėliuoti metu. Tad sandėliuojant tinkamų rūšių obuolių vaisius žemoje temperatūroje, tinkamomis drėgnumo sąlygomis ūkininkai ir sodininkai juos gali išlaikyti iki vasario–kovo mėnesio“, – paaiškino A.Drumstienė.
Specialistė neneigė, kad vartotojas, kuris teigia, kad puvimas yra natūralus augalo gyvybės ciklas, yra teisus.
Tačiau vaisus, daržovė ar jų dalis, būdami jiems palankiose laikymo sąlygose ir naudodami įvairius apsauginius mechanizmus (jau minėtą vaškinį sluoksnį, storą odelę), esą gali tiesiog prarasti vandenį ir taip po truputį „mumifikuotis“, išvengdami puvimo procesų.
Bet ar specialios priemonės, kuriomis apdorojami vaisiai ir daržovės, siekiant kuo ilgiau išsaugoti juos patraukliais vartotojams, nekenkia valgytojų sveikatai?
„Augimo metu vaisiai ir daržovės gali būti apdorojamos įvairiais pesticidais, saugančiais nuo įvairių kenkėjų, voratinklinių erkučių, grybelinių infekcijų ir kitko. Tačiau Europos Sąjungoje yra aiškiai apibrėžta, kokie pesticidų likučiai kokiuose produktuose gali būti, kad nekeltų pavojaus vartotojų sveikatai“, – patikino inspektorė.
Anot pašnekovės, kiekvienais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama augalinio maisto produktų taršos stebėsenos programą, atlieka įvairių augalinių maisto produktų tyrimus. Jų metu tiriama, kiek produktuose yra pesticidų, sunkiųjų metalų, mikotoksinų, perchloratų ir kitų teršalų.
2015 m. buvo ištirta 18 obuolių mėginių dėl pesticidų likučių. Nė viename tirtame mėginyje nebuvo nustatyta, kad teršalų kiekis viršytų numatytas normas.
Ne vienas žmogus pastebėjo, kad parduotuvėje pirktų vaisių ar daržovių skonis skiriasi nuo išaugintų nuosavuose daržuose ar soduose. Anot specialistės, norint išsiaiškinti, kas lemia produktų skonio pokyčius, reikalingi papildomi tyrimai.
„Kartais daržovių skonio savybės pakinta dėl jų augimo ypatumų. Pavyzdžiui, jeigu morkoms augant jų viršūnėlės būna virš žemės paviršiaus ir pažaliuoja, šio proceso metu susidaro cheminė medžiaga (alkaloidas) solaninas, kuris gali apkartinti visą šakniavaisį. Todėl gaminant patiekalus, spaudžiant sultis ar panašiai rekomenduojama pašalinti pažaliavusią morkos ar bulvės dalį“, – patarė pašnekovė.
