Valgydami nedidelėmis porcijomis japonai nesirūpina dėl papildomų kilogramų – šioje šalyje antsvoriu skundžiasi vos 1,5 proc. gyventojų, o vidutinė gyvenimo trukmė siekia 82 metus. Jei lygintume šiuos rodiklius su Lietuvos statistika, nustebtume, kad mūsų šalyje yra per 50 proc. žmonių, kurių svoris didesnis nei rekomenduotina pagal amžių ir ūgį.
„Japoniškas maistas išsiskiria iš kitų – jis žavi spalvomis, formomis, tekstūromis, apipavidalinimu. Jų patiekalai – tarsi meno kūriniai, porcijos labai mažos, bet to užtenka, kad pavalgytum sočiai. Japonai ir pietauja, ir vakarieniauja ragaudami, mėgaudamiesi maistu.
Šioje šalyje maistas labai lengvas, nes ruošiamas daugiausiai iš jūros gėrybių, naudojama daug jūros augalų, žuvies, ryžių ir daržovių. Taigi kasdien su maistu gaunama itin daug flavonoidų, kurių gausu sojose, kituose ankštiniuose augaluose, žaliojoje arbatoje. Šios medžiagos yra labai stiprūs antioksidantai“, – pasakojo japoniškos virtuvės ekspertas, „Shark Tail Sushi“ restorano šefas Tomas Miliauskas.
Žuvis – puiki alternatyva raudonai mėsai
Nors japonai sudaro tik 2 proc. pasaulio gyventojų, jie suvalgo 10 proc. visos pasaulyje suvartojamos žuvies. Labai vertinamos lašišos, švieži tunai, skumbrės, silkės ir sardinės – jose gausu Omega-3 riebalų rūgščių, kurios padeda malšinti uždegimus ir stiprinti širdies veiklą.
Dietologai primena, kad žuvis yra puiki alternatyva raudonai mėsai, kurios sudėtyje yra sočiųjų riebalų, galinčių padidinti nutukimo ir širdies ligų riziką.
Pasak Naomi Moriyama, knygos „Japonės nesensta ir nestorėja: mano mamos Tokijo virtuvės paslaptys“ autorės, pakanka vadovautis keliomis Japonijos virtuvės taisyklėmis, kurių laikantis kilogramai tirpsta be vargo ir negrįžtamai.
Pirmiausia reikėtų dažnai valgyti ryžių – šios kruopos gali būti valgomos ir per pusryčius, ir per pietus, ir netgi vakarienei. Taip pat svarbu valgyti daug daržovių ir vaisių, kurie sudaro japoniško valgiaraščio pagrindą.
Sveikatingumo akcija „Būk sveikas kaip japonas!“
Neseniai Japonijoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad gamindamos šeimai japonų moterys stengiasi naudoti daug daržovių. Jas tiesiog trumpai paverda sultinyje su prieskoniais.
„Lietuvoje taip maitintis nelengva, bet tikrai įmanoma. Mes esame įpratę valgyti iš didelių lėkščių, o japonai visuomet valgo iš mažų dubenėlių ir lėkštučių. Tai viena iš pagrindinių tos šalies gyventojų lieknumo paslapčių. Ne vienas tyrimas atskleidė grėsmes, susijusias su persivalgymu. Bet žmogus, net ir nesijaučiantis alkanas, linkęs susidėti į skrandį tiek, kiek akys mato.
Suprasdami šią tautiečiams būdingą problemą ir įkvėpti sėkmingų pavyzdžių, vasarį ir kovą paskelbėme lieknėjimo mėnesiu su japonišku maistu“, – akciją „Būk sveikas kaip japonas“ pristatė jos sumanytojas Bogdanas Pacino.
Jis ragina atkreipti dėmesį į antsvorio problemas ir Lietuvoje išbandyti japoniško maisto privalumus, o po mėnesio įvertinti rezultatus. Mat jaunas vyras įsitikinęs, kad mėnuo – pakankamas laikas, kad pavasarį atsistoję ant svarstyklių liktumėte maloniai nustebę.
Iš koto verčianti saksofonisto istorija: atsikratė 20 kg!
Antsvorio problemos saksofonistui Žygimantui Skvarčevskiui buvo pažįstamos ne vienerius metus. Energingas ir muzikalus vyras, norėdamas išspręsti šią problemą, per metus išbandė įvairiausių metodų, skirtų sulieknėti, bet niekas nepadėjo.
„Kartą vaikštinėdamas sostinės Naujamiesčio loftų kvartale susipažinau su šefu T.Miliausku. Jo paskatintas pradėjau maitintis kaip japonas – tai buvo savotiškas eksperimentas, bet jo rezultatai mane gerokai nustebino – man pavyko atsikratyti 20 kilogramų vos per 2,5 mėnesio!
Viskas tapo paprasta: porcijos subalansuotos, o maistas visada šviežias. Aišku, prisidėjo ir sportas, bet kol buvo tik sportas ir lietuviškas maistas – pasiekti tenkinančių rezultatų per tokį trumpą laiką nepavyko.
Svarbu nuolat stebėti asmeninį lieknėjimo progresą, kad būtų galima aiškiai įsivertinti, kas daroma ne taip. Na, ir, žinoma, labai padeda kitos priemonės – miegoti būtina eiti iki vidurnakčio, taip pat atsisakyti alkoholio“, – sveikatingumo patarimais pasidalijo Ž.Skvarčevskis.
