Tačiau pasaulio žiniasklaidoje atsirado daug įspėjimų, kad tuną valgyti neva yra nesveika, nes į jo sudėtį įeina mirtinai pavojingas mineralas – gyvsidabris.
Nors tunas (šviežias, ar konservuotas) yra žinomas kaip svarbių baltymų ir omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis, tačiau taip pat ši žuvis, dažnai turi sąlytį su gyvsidabriu – metalu, galinčiu labai pakenkti organizmui ar net, kaip teigiama, jus nužudyti.
Gyvsidabrio arba metilo, kenkiančio centrinei nervų sistemai, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, randama daugelyje jūros gėrybių ar žuvų, ypač tune.
Šio metalo gali atsirasti todėl, kad žuvys žvejojamos ir užterštuose telkiniuose, pavyzdžiui, prie Fukušimos atominės elektrinės Japonijoje, kur vanduo yra radioaktyvus.
Žinoma, įvairūs jūros produktai yra tikrinami specialistų, siekiant nustatyti, ar juos sveika naudoti, prieš juos vežant į prekybos centrus ar kitas prekybos vietas.
Taigi, parduodamuose jūros produktuose gyvsidabrio būna labai nedaug. Bet net ir nedidelis jo kiekis, kaip teigiama, gali pakenkti sveikatai ir net tapti mirtinu nuodu. Todėl žuvies, į kurios sudėtį įeina gyvsidabris, verčiau nepadauginti.
Nes šis nuodingas mineralas, kurio aptinkama skirtingos rūšies žuvyje, pamažu gali pradėti kauptis organizme ir ilgainiui pakenkti žmonių nervinei sistemai ar net lemti tokias baisias ligas, kaip vėžys.
Tokių gąsdinimų pavyko aptikti skirtingų šalių pasaulio žiniasklaidoje. Bet ar tai gali būti tiesa? Ar išties tuno verčiau vengti?
Apie tai teiravomės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiosios veterinarijos gydytojos – valstybinės veterinarijos inspektorės Janinos Kondrotienės.
– Ar į Lietuvą patenkantį tuną (taip pat ir skardinėse) yra saugu vartoti?
– VMVT pareigūnai, vykdydami tiekiamų į rinką žuvininkystės produktų laboratorinę kontrolę (kuri atliekama pagal kasmetinius kontrolės planus, o taip pat dėl vartotojų skundų, kitų institucijų pranešimų, kai įtariama, jog nesilaikoma teisės aktų reikalavimų) nėra nustačiusi tune ar kituose žuvininkystės produktuose gyvsidabrio ar kitų sunkiųjų metalų likučių, kurių kiekiai viršytų nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją.
Rinkoje bei importo metu per pirmąjį šių metų pusmetį ištirti 75 žuvininkystės produktų mėginiai dėl gyvsidabrio. 2015 metais ištirtas 101 mėginys. Visų tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus. – Ar išties tune gali būti gyvsidabrio?
– Tune ir kitose žuvyse (dažniau plėšriose) gali būti gyvsidabrio (metilo gyvsidabrio) likučių. Į žuvų organizmą jis patenka iš užterštos aplinkos ar ėdesio.
– Ar tai kelia pavojų žmonių sveikatai? Gal tam tikro amžiaus ar tam tikros sveikatos būklės asmenims reikėtų vengti šios žuvies?
– Įvairiuose moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad gyvsidabris gali žalingai veikti širdies ir kraujagyslių, imuninę ir reprodukcinę sistemas, gali sukelti nervų sistemos vystymosi sutrikimus ir kt.
Įvertinus šiuos pavojus, ES gyvsidabriui yra nustatyta didžiausia leistina koncentracija žuvininkystės ir kitiems maisto produktams (2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas).
Atsižvelgiant į žuvininkystės produktų rūšis, didžiausia leistina gyvsidabrio koncentracija yra nuo 0,50-1 mg/kg drėgno produkto svorio.
Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas yra pateikęs rekomendacijas nėščioms ir maitinančioms moterims mažiau vartoti tuno produktų, nes 2000–2008 metų tuno ir tuno produktų tyrimai parodė, kad žuvies konservuose „Tunas savo sultyse“ gyvsidabrio kiekis, nors ir neviršija nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, tačiau kai kuriais atvejais gali būti arti šios ribos.
– Ar pernai-šiemet į Lietuvą įvežtuose žuvies produktuose buvo rasta teršalų? Gal kokios nors siuntos neleista į mūsų šalį įvežti?
– Per šių metų pirmą pusmetį vykdant žuvininkystės produktų valstybinę kontrolę rinkoje ir importo metu iš viso ištirti 292 mėginiai.
Atliekant cheminius tyrimus dėl sunkiųjų metalų, organinių chloro pesticidų, fosfatų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, konservantų ir kt., nustatytas tik 1 ženklinimo pažeidimo atvejis – etiketėje neteisingai nurodytas druskos kiekis.
2015 m. ištirti 524 mėginiai. Trys mėginiai neatitiko nustatytų reikalavimų. Viename strimelių mėginyje nustatytas padidintas dioksino kiekis, kituose dviejuose rūkytos žuvies mėginiuose aptikti policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.
