„Vaikams skirtas šokoladas turėtų būti išskirtinės kokybės produktas, deja, šiuo metu tai yra daugiau dekoracija, negu maisto produktas“, – sako Vaiva Ramanauskienė, Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamo projekto „SUPPLY CHA!NGE – atsakingi tiekėjai, sąžininga prekyba“ atstovė Lietuvoje.
Pasak V.Ramanauskienės, lyginant su praėjusių metų patikros rezultatais, galima pastebėti, kad prekybos centruose Lietuvoje atsirado šokoladiniai kiškiai, pažymėti socialiniais kokybės ženklais. Tai juodojo šokolado kiškis „Favorina“ (pardavėjas „Lidl“) ir „Riegelein“ šokoladinis kiškis (pardavėjas „Rimi“). Tačiau nei pernai, nei šiemet nepavyko aptikti šokoladinių kiškių, pažymėtų ekologiniu kokybės ženklu.
Šis ženklinimas yra ypatingai svarbus.
Šokoladas visame pasaulyje yra tapęs masinio vartojimo produktu. Europos ir Amerikos (JAV) gyventojas vidutiniškai suvartoja 5,2 kg šokolado per metus. Pagal šokolado suvartojimą Europoje pirmauja austrai ir vokiečiai – vienas asmuo per metus suvalgo apie 9 kg šokolado.
Kiekvienais metais iš viso pagaminama apie 4,2 mln. tonų kakavos pupelių. 70 proc. pasaulio kakavos pupelių atkeliauja iš keturių Vakarų Afrikos šalių: Dramblio Kaulo Kranto (~37,1 proc.), Ganos (21 proc.), Nigerijos (5,9 proc.) ir Kamerūno (5,2 proc.).
Kakava yra pagrindinis pajamų šaltinis 5,5 mln. smulkiųjų ūkininkų ir užtikrina pragyvenimą daugiau kaip 14 mln. kaimo darbuotojų bei jų šeimų. Kai kuriose Vakarų Afrikos šalyse, tokiose kaip Dramblio Kaulo Krantas, Gana ir Kamerūnas, beveik 90 proc. ūkininkų pirminės pajamos priklauso nuo kakavos.
„Dauguma kakavos ūkininkų gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos. Ganoje kakavos ūkininko pajamos sudaro 0,84 JAV dolerio per dieną, Dramblio Kaulo Krante jos yra dar mažesnės – nesiekia nė 0,50 JAV dolerio per dieną“, – pasakoja V.Ramanauskienė.
Tuo tarpu pasaulinėje šokolado konditerijos gaminių rinkoje grynasis pardavimas siekia 100 mlrd. JAV dolerių. Kakavos malimo ir prekybos srityse dominuoja penkios didelės įmonės, besidalijančios daugiau kaip pusę pasaulio rinkos: „Cargill“ (JAV), „Barry Callebaut“ (Šveicarija), ADM (JAV), „Petra Foods“ (Singapūras) ir „Blommer“ (JAV). Turinčios galią rinkoje, jos daro didelę įtaką kainoms, mokamoms už kakavą. Šokolado gamyboje padėtis yra panaši: daugiau nei du trečdaliai rinkos priklauso tik penkioms įmonėms: „Mars“, „Mondelez“, „Nestlé“, „Hershey“ ir „Ferrero“.
Kai 1950 – 2010 m. daugianacionalinių šokolado įmonių pelnas augo, kakavos pupelių kaina buvo sumažinta perpus.
„Mažos ir nepatikimos pajamos sukelia rimtų socialinių ir aplinkosauginių problemų, – sako V. Ramanauskienė. – Daugeliu atvejų kakavos ūkių darbuotojai yra priversti dirbti viršvalandžius, išnaudojami vaikai, dirbama itin pavojingomis sąlygomis, gausiai naudojamos vakarų šalyse uždraustos cheminės medžiagos.“
Šiuo metu vien tik Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto kakavos ūkiuose dirba iki 2 mln. vaikų, daugiau kaip 500 tūkst. jų įtraukti į pavojingą darbą, kuris rimtai kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai bei atima iš jų teisę siekti išsilavinimo.
Svarbiausios aplinkosaugos problemos, kylančios dėl neteisingo ir netvaraus ūkininkavimo, yra miškų naikinimas, lemiantis dirvožemio degradaciją, vandens ir dirvožemio tarša dėl naudojamų pesticidų bei trąšų ir susijusios biologinės įvairovės nykimo.
Įvairios visuomeninės organizacijos kovoja su šiais teisių pažeidimais ir visais įmanomais būdais stengiasi apginti tiek kakavos ūkininkų teises, tiek išsaugoti aplinką, skatindami tvarią žemdirbystę. Vienas iš būdų nukreiptas į pirkėjus. Sukurta ženklinimo sistema, kuri padeda atskirti produktus, užaugintus pagal socialinius ir ekologinius standartus.
„Pirkdami šokoladą ar perdirbtus produktus, kurių sudėtyje yra šokolado, ieškokite FAIRTRADE ženklu pažymėtų ir ekologiškų produktų. Taip pat siūlome pirkti produktus iš įmonių, gaminančių produktus pagal Pasaulio sąžiningos prekybos organizacijos (WFTO) standartus. Kuo geresnė kaina yra siūloma ūkininkams, tuo labiau laikomasi aukščiausių aplinkosaugos standartų“, – ragina V.Ramanauskienė.
