Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekano profesoriaus dr. Rimanto Stuko, sumuštiniai ypač tinka užkandžiams, pavyzdžiui, priešpiečių. Jie daug sveikesnis pasirinkimas, nei tarkime saldumynai ar bandelės.
Tačiau dr. R.Stukas įspėjo, kad ant duonos nereikėtų tepti per daug sviesto, kurį sudaro gyvulinės kilmės riebalai.
Lietuviai ir taip vartoja gerokai per daug riebalų, ypač gyvulinės kilmės, o tai yra viena iš priežasčių, lemiančių didelį mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuvoje šios ligos sudaro 54 proc. visų mirties priežasčių.
Sureguliavus mitybą ir sumažinus gyvulinės kilmės produktų kiekį, situacija gali pasikeisti – būtų galima išvengti net 80 proc. tokių mirčių.
Tačiau kol kas mes neišmokome maitintis teisingai. Pavyzdžiui, kaip rodo tyrimai, net 52 proc. lietuvių ant duonos tepa sviestą, kuris nėra pats sveikiausias produktas. Be to, tepa jo gerokai per daug.
„Sviestas, nors ir natūralus produktas, turi daug sočiųjų riebalų rūgščių. O lietuviai tepa sviestą ne taip ir plonai – maždaug 1 mm storio.
Atrodytų, kad tai yra labai nereikšmingas kiekis, bet, jeigu tokiu sluoksniu sviestą tepame kiekvieną dieną, jo suvartojame nemažai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja sviesto ant duonos tepti tik tiek, kad užsipildytų duonos skylutės, o likusį kiekį nubraukti peiliu“, – pamokė dr. R.Stukas.
Profesoriaus teigimu, sveikiau ant sumuštinio tepti margarino ar namuose darytas užtepėles, dėti ne dešrą, bet liesą mėsą ir pagardinti žalumynais. Gerai būtų sumuštinį užsikąsti ir pomidoru.
O pusryčiams, kurie, profesoriaus teigimu, yra būtinas dienos valgis, nes po nakties miego organizmui reikia energijos, reikėtų verčiau rinktis ne riebius patiekalus, bet tokius, kurie būtų stambiamolekulinių polisacharidų šaltinis. Tai – įvairių kruopų patiekalai, košės, tam tikri dribsniai. Ypač gerai, jei pusryčiai yra šilti.
Pirmoje dienos pusėje, pasak profesoriaus, organizmas greitai įsisavina angliavandenius. Jie yra greitai skaidomi ir virškinami, todėl jų tiekiama energija panaudojama įvairioms organizmo funkcijoms – protinei, fizinei veiklai, darbingumui – užtikrinti.
Riebalus organizmas įsisavina lėtai. Todėl jeigu pusryčiams rinksimės riebius produktus, praeis gana daug laiko iki energijos išsiskyrimo. O juk energijos rytais reikia greitai.
„Riebesnis maistas labiau tinka dieną, geriausiai – pietų metu, valgant ramiai, iš lėto, pajuntant sotumo jausmą. O vakarienė turėtų sudaryti ne daugiau nei 25 proc. dienos raciono, renkantis baltyminį maistą: liesą varškę, paukštieną be odelės, baltą, neriebią žuvį“, – rekomendavo mitybos specialistas.
Dr. R.Stukas priminė, kad svarbiausia yra maisto įvairovė. Deja, tam tikrų produktų, pavyzdžiui, daržovių, ankštinių kultūrų, vaisių, žuvies, įvairių sėklų ir riešutų mes valgome per mažai. Tad jų kiekį reikėtų didinti.
Bet lietuvių pamėgtą perdirbtą mėsą reikėtų riboti. Pagal prieš porą metų paskelbtas PSO rekomendacijas reikėtų mažiau vartoti ir raudonos mėsos gaminių – per savaitę jų valgyti ne daugiau kaip tris kartus po 60 gramų.
Taip pat, kad liktume sveiki, reikėtų riboti ir alkoholinių gėrimų, druskos bei cukraus suvartojimą.
