Pienių salotos, kokteiliai, arbata, kava, medus, apkepas ir net vynas. Šių ir dar daugybės kitų patiekalų receptų žino veiklūs kauniečiai.
Kol žydi šie augalai, jie dažną rytą skuba į sodus, parkus ar atokiau už miesto esančius laukus ir grįžta prisirinkę pienių žiedų.
Tie, kurie domisi vaistingomis augalų savybėmis, mielai skina ir kiaulpienių lapus, iš kurių taip pat ruošia valgius bei gėrimus.
Kiaulpienės nuo seno naudojamos ir namų salygomis gaminant odos skaistinimo, jauninimo priemones. Jas žino ir kalbinti pašnekovai.
Sudomino bičiulių patiekalas
„Kiaulpienės – tiesiog mūsų panosėje auganti natūralių vitaminų ir mikroelementų bomba. Jas valgant pavasarį nereikia jokių dirbtinių maisto papildų ar vitaminų“, – tikino renginių organizatorius Giedrius Gustas.
Vyras neslėpė, jog visai neseniai į žmones, kurie vaikšto po miškus, pievas ir palaukes ieškodami įvairių vaistingųjų augalų, o vėliau juos išdžiovinę ar kitaip apdoroję naudoja maistui, žiūrėjo gana skeptiškai. Tačiau sudomintas bičiulių jau trečius metus jis mėgaujasi gamtos dovanomis.
„Kiaulpienės man įdomios tapo po viešnagės draugų sodyboje. Prie mėsos jie patiekė pagardą, kurio skonis labai patiko, tačiau atspėti, iš ko jis pagamintas, taip ir nesugebėjau. Pasirodo, tai buvo su česnakais ir citrinų sultimis bei trupučiu rudojo cukraus marinuoti kiaulpienių žiedai. Jie į stalą patiekė ir pienių medaus bei vyno, papasakojo, ką iš šių augalų galima pagaminti“, – pasakojo G.Gustas.
Žiedus nardina į karštą sūrį
Kitą dieną vyras nutarė pasirinkti kiaulpienių ir pamėginti ką nors iš jų pasigaminti. Pirmasis G.Gusto patiekalas buvo pienių žiedų ir vaisių salotos – jos kauniečiui pasirodė esančios gardžios.
Todėl jau kitą rytą jis vėl nuskubėjo į geltonuojančią pienių jūrą ir surinktais gėlių žiedais paskanino daržovių salotas.
Vėliau G.Gustas išmėgino kiaulpienių žiedų salotas su graikiniais ar kedrų riešutais, lašišomis, paukštiena ar žvėriena, greipfrutais, granatų sėklomis. Kauniečiui taip pat skanūs aliejuje virti kiaulpienių žiedai, pavolioti miltų ir krakmolo tešloje.
Kadangi G.Gustas labai mėgsta ruošti įvairius net gana egzotiškus valgius fondiu puode, jis nutarė pamėginti pienių žiedus panardinti į karštą sūrio padažą ir net pakaitintą šokoladą. Vyras tvirtino, jog šis skonis nustebino ne vieną gurmanu save laikantį jo bičiulį.
„Nebijant eksperimentuoti iš kiaulpienių žiedų galima sukurti itin egzotiško skonio patiekalų“, – tvirtino G.Gustas.
Puoselėja vaistažolių daržą
„Anksčiau geltonuojančios darže kiaulpienės mane vertė stvertis už galvos, o dabar be jų neįsivaizduoju savo gyvenimo.
Organizmui naudingų savybių ir vitaminų turi visos kiaulpienių dalys – žiedai, lapai ir šaknys, todėl šį augalą maistui, grožio priemonėms ar ligų profilaktikai galima naudoti nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų“, – aiškino someljė Indra Ramanauskienė.
Prieš kelerius metus moteris atkakliai kovojo su kieme augančiomis dilgėlėmis, kiaulpienėmis ir kitomis piktžolėmis. Susidomėjusi vaistažolėmis šiuos augalus moteris puoselėja savo darže.
„Kai prieš kelerius metus su šeima atsikraustėme į naują namą, bene didžiausias rūpestis buvo išnaikinti piktžoles. Mūsų sklypas plyti šalia pamiškės ir laukymės, todėl kova su jomis buvo nelengva. Tačiau prieš kurį laiką mano požiūris į daugelį augalų pasikeitė. Užuot rovusi, dabar juos prižiūriu“, – pasakojo kaunietė.
Lapų sultys gražina odą
Kiaulpienes, dilgėles, gysločius ir net balandas dar visai neseniai kiemo priešais laikiusi I.Ramanauskienė dabar tvirtina, jog tai – daugybę gydomųjų savybių turinčios vaistažolės.
Vietą, kur auga kiaulpienės, kaunietė apdėliojo nedideliais akmenimis.
Iš kiaulpienių žiedų moteris gamina įvairias salotas, valgo juos vienus, verda sirupą, gardina mėsos ir žuvies patiekalus.
Iš kiaulpienių šaknų ji gamina kavą primenantį gėrimą, kurio receptą sužinojo iš vienuolių. Iš šių augalų lapų sulčių I.Ramanauskienė neretai ruošia ir odą gražinančias priemones. Jos veido odai suteikia gaivos ir skaistumo, saugo nuo pigmetinių dėmių.
Kokteiliai suteikia žvalumo
Bliuzo dainininkė Arina Borunova rytais iš kiaulpienių lapų kone kasdien gamina vitaminų prisodrintą žalią kokteilį. Jis moteriai žvalumo ir energijos suteikia visai dienai.
„Ankstyvą pavasarį dažnai gerdavau kokteilį vien iš pienių lapų. Pražydus žiedams lapai tapo kartesni, todėl juos pamirkau sūdytame vandenyje“, – kalbėjo atlikėja.
Kad gėrimas nebūtų kartus ir nepabostų, jį A.Borunova plaka vis su kitomis žolėmis, žalios spalvos vaisiais ar daržovėmis: špinatais, dilgėlėmis, mėtomis, sultenėmis, gražgarstėmis, rabarbarais, agurkais, kiviais, obuoliais, kriaušėmis.
Kartais šį kokteilį dainininkė paskanina pienių medumi. A.Borunovos teigimu, saulėtomis dienomis nereikėtų vien stebėti, kaip bitės iš kiaulpienių renka žiedadulkes medui, – jo nesunkiai galima pasigaminti.
Geltonas, skaidrus, malonaus gėlių aromato ir nepaprasto skonio medus pranoksta daugelį pabodusių desertų. Tokiam skanėstui reikia cukraus, kiaulpienių žiedlapių, eglių ar pušų ūglių, šiam medui dar pagardinti tinka ir dilgėlių žiedai.
A.Borunova patarė, jog dabar laikas kiaulpienėmis apsirūpinti žiemai. Lapus ir žiedynus reikia tiesiog sušaldyti, o šaknis išdžiovinti ir laikyti drobiniame maišelyje.
Žino daugybę naudojimo būdų
Stilizuotų medalių kūrėja Irina Korovina kvatojosi, kad pavardė ją įpareigoja šlamšti viską, kas žaliuoja ir žydi pievose. Kaunietė žino daugybę kiaulpienių žiedų, lapų ir šaknų panaudojimo virtuvėje būdų.
„Vos nutirpsta sniegas, ir jau galima skinti jaunus kiaulpienių lapus. Po to reikia mėgautis ir lapais, ir žiedais, o šiems nužydėjus, toliau kramsnoti lapus ir pradėti kasti šaknis“, – aiškino moteris, žinoma kaip Irina My My.
Vos laukuose pasirodžiusius jaunus kiaulpienių lapus I.Korovina skina ir pirmąsias dvi ar tris savaites valgo nuplautus, tačiau neapdorotus.
Per dieną moteris sukramto ne mažiau nei aštuonis–dešimt šviežių lapų.
Mirko sūdytame vandenyje
„Pasidomėjusi plačiau sužinojau, jog pienių lapuose daug vitaminų C ir E, karoteno, geležies, kalcio, fosforo, magnio ir kitų naudingų medžiagų. Tai – tikras energijos užtaisas. Be to, reikia pasakyti, jog jauni maži lapeliai – visiškai nekartūs.
Ūgtelėjusius šių augalų lapus reikia keliolika minučių ar net pusvalandį pamirkyti šaltame, šiek tiek pasūdytame vandenyje“, – kalbėjo I.Korovina.
Pavasarį kūrėja mėgsta iš kiaulpienių žiedų ir lapų paruošti salotas. Į jas moteris dažniausiai deda žalių tarkuotų morkų, citrinų, paprikų, riešutų.
Daržovių salotas su pienėmis tinka pagardinti keptos vištienos, kalakutienos ar jautienos gabalėliais.
Iš pienių šaknų I.Korovina gamina kavos pakaitalą. Iškastas šaknis ji nuplauna, išdžiovina, paskrudina iki rudumo ir sumala kavamale. Kiaulpienių kavą kaunietė dažnai skanina pačios virtu medumi.
Kiaulpienių medus su pušų ūgliais
Patiekalui reikės: 2 saujų kiaulpienių žiedlapių, 2 saujų pušų arba eglių ūglių, 1 saujos dilgėlių žiedų, 1 kg cukraus.
Surinktas pienes pamerkite į vandenį ir gerai nuplaukite. Pienių žiedai turi būti be kotelių – kitaip medus bus kartus.
Pienių žiedus, dilgėlių žiedus ir pušų ar eglių ūglius užpilkite 1 litru vandens, virkite apie valandą ant mažos ugnies. Šią masę palikite per naktį.
Ryte pienes ir ūglius perkoškite per sietelį, nusunkite skystį ir 1–1,5 val. virkite jį su cukrumi ant mažos ugnies.
Medų perkoškite ir uždarykite į sandarų indą.
