Uogos ir vaisiai, užuot sirpę, mieliau puvo. Dalis augalų žiedų apskritai nušalo.
Pirkėjai dėl tokios pačios gamtos užsakytos pasiutpolkės buvo gąsdinami didesnėmis kainomis.
O kokį derlių šį rudenį skaičiuoja lietuvių vienų labiausiai mėgstamų vaisių – obuolių augintojai? Ar pakaks mums šio gardėsio iki pavasario?
Priskynė trečdaliu mažiau
Praėjusieji metai obuoliais buvo labai gausūs. Galima sakyti netgi rekordiniai. Taip tvirtina Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas D. Kviklys.
Pasak jo, vertinant šių metų derlių, būtina į tai atsižvelgti, mat obelys gausiau dera paprastai tik kas antrus metus. Žinoma, juodą savo darbą padarė ir prastos orų sąlygos tiek pavasarį, tiek vasarą.
„Šiaip jau obelys šiemet sužydo gana neblogai. Tačiau žydėjimo metu būta stiprių šalnų. Kai kur oro temperatūra buvo nukritusi 4 laipsniais žemiau nulio, kas yra laikoma kritine riba žiedams. Išties po tokių šalnų nušalti turėjo visos obelys, tačiau taip nenutiko, mat gegužę, obelų žydėjimo periodu, vietomis buvo ir sniego. Greičiausiai jis ir apsaugojo“, – pasakoja D. Kviklys.
Jo teigimu, šiųmetis obuolių derlius maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai, tačiau siekia vidutinį daugiametį Lietuvos obuolių derliaus vidurkį. Labiausiai obelų ūkiai nuo šalnų nukentėjo Panevėžio, taip pat Biržų rajone. Kadangi skirtingos obelų veislės žydi skirtingu metu, vienos obelys nušalo visiškai, kitos atsilaikė.
Puolė ne kenkėjai, o puvinys
Pašnekovas pastebi, kad pakankamai šalta ir drėgna vasara šįkart labiau palanki buvo ne obelų kenkėjams, o įvairioms ligoms. Labiausiai puviniui.
„Į kai kurias obelis puvinys pradėjo mestis dar šioms tebežydint. Sodininkai, priklausantys mūsų asociacijai, gavo visą reikalingą informaciją, kaip su šia bėda kovoti, kokias chemines priemones ir kiek kartų galima naudoti. Labai svarbu buvo obelis nupurkšti iškart po žydėjimo. Tų sodų, kurie nupurkšti nebuvo, obuolių kokybė šiemet gana prasta“, – nuodugniai aiškina D. Kviklys.
Ar papildomas purškimas nepakenkė obuolių kokybei?
„Viskas buvo daroma remiantis nustatytais reikalavimais. Didžioji dalis verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“ priklausančių sodininkų produkciją augina pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ ir pasižymi nacionaline kokybe, – teigia Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius. – Kaip tą kokybę atpažinti? O gi visai nesunkiai. Ant obuolių pakuotės reikėtų ieškoti Nacionalinės kokybės produktų ženklo „Kokybė“.
Lietuviški obuoliai – ne visi vienodi
Taip tvirtina D. Kviklys. „Nors išorinių pokyčių vartotojai gali ir nepastebėti, tačiau minėtu „Kokybės“ ženklu pažymėti obuoliai yra auginami pasitelkiant aplinkai draugiškesnes priemones, be to, šių naudojama gerokai mažiau, o kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, herbicidų, yra neleidžiama naudoti antroje vasaros pusėje.
Be to, cheminės augalų apsaugos priemonės su ta pačia veikliąja medžiaga gali būti panaudotos tik 2 kartus per sezoną, tuo tarpu obuolius auginant įprastai, kai kuriuos chemikalus leidžiama naudoti net ir 4 kartus, – aiškina pašnekovas. – Taip pat yra reikalaujama, kad laikotarpis nuo paskutinio purškimo iki vaisių skynimo būtų 1,5 karto ilgesnis“.
Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus, tokiu būdu auginant obuolius, mažiau nukenčia gamta, o ir pačiuose vaisiuose beveik neaptinkama jokių cheminių preparatų likučių. Tad tokius obuolius galima drąsiai valgyti tik nuplovus su vandeniu. Ūkininkai, norintys, kad jų auginama produkcija taip pat būtų žymima „Kokybės“ ženklu, privalo atsižvelgti į šiuos reikalavimus.
Ar obuoliai labai brangs?
Kalbant apie šių metų obuolių derlių, D. Kviklio teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagrindiniai Europos obuolių augintojai bei tiekėjai, mūsų kaimynai lenkai taip pat stipriai nukentėjo nuo šalnų, kitų prastų oro sąlygų.
„Kai kuriuose Lenkijos rajonuose obuolių derlius šiemet ženkliai mažesnis nei būna paprastai. Maždaug trečdaliu.
Žinoma, tai turi didelės įtakos būsimoms kainoms. Kadangi į viršų šoktelėjo lenkiškų (tiek desertinių, tiek skirtų perdirbti) obuolių supirkimo kainos, natūralu, kad lietuviškų kilstelėjo taip pat. Kiek smarkiai tai pajus pirkėjas, atsakyti nepaprastai sunku. Prekybos centrų kainų matematika – be galo sudėtingas ir nenuspėjamas reikalas. Kokį antkainį užsidės pardavėjai – tiksliai atsakyti šiandien negali niekas“, – teigia pašnekovas.
