Paskutiniąsias kelias savaites viena perkamiausių prekių šalies turguose – obuoliai. Tačiau ne bet kokie, o lietuviški. Anot pirkėjų, lietuviškus obuolius pirkti verta dėl to, kad jie skanesni ir labiau kvepiantys.
Pirmenybę teikia lietuviškiems
95procentus Lietuvoje parduodamų obuolių užaugina Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ nariai – įvairiuose šalies vietose esantys medelynai ir sodai.
Kaip teigia asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė, šiųmetį derlių galima laikyti vidutinišku, mat pavasaris ir vasara nebuvo labai dosnūs gerais orais.
„Šalnos padarė savo, tačiau jų būta ne tik pas mus, Lietuvoje. Nukentėjo ir mūsų kaimynai lenkai, latviai“,– tvirtina pašnekovė. Pasak jos, turguje lietuviai labiausiai dairosi lietuviškų obuolių, mat šie yra tikrai išskirtinio skonio, kvapo. „Ir tai nėra vien tušti žodžiai, siekiant pasigirti.
Visa mūsų produkcija yra auginama ir sertifikuojama pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Kiekvienas asociacijai priklausantis ūkis yra labai atidžiai stebimas ir tikrinamas. Skaičiuojami purškimų skaičiai, įvertinami trąšų likučiai. Visa tai turi įtakos aukštai obuolių kokybei, – aiškina V. Kuliešienė. – Kaip atpažinti, kad obuoliai užauginti pagal šią programą? Tai visai nesudėtinga. Ant obuolių pakuotės reikėtų ieškoti Nacionalinės kokybės produktų ženklo „Kokybė“.
Ne visi vienodi
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad lietuviški obuoliai, auginami pagal minėtą programą ir žymimi ženklu „Kokybė“, skiriasi nuo tų, kurie auginami įprastai, nors išoriškai to paprastai net nematyti.
Kuo skiriasi? O gi tuo, kad pirmieji yra auginami pasitelkiant aplinkai draugiškesnes priemones, be to, ir šių naudojama gerokai mažiau, o kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, herbicidai neleidžiamos naudoti antroje vasaros pusėje. Kitaip tariant, cheminės augalų apsaugos priemonės su ta pačia veikliąja medžiaga gali būti panaudotos tik 2 kartus per sezoną, tuo tarpu obuolius auginant įprastai, kai kuriuos chemikalus leidžiama naudoti net ir 4 kartus.
Taip pat yra reikalavimas dėl laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki vaisių skynimo – šis turi būti 1,5 karto ilgesnis. Pasak V. Kuliešienės, taip auginant obuolius, mažiau nukenčia gamta, o pačiuose vaisiuose beveik neaptinkama jokių cheminių preparatų likučių. Tad tokius vaisius galima drąsiai valgyti tik nuplovus su vandeniu.
Pašnekovė pastebi, kad Lietuvoje užauginti obuoliai savyje sukaupia žymiai daugiau naudingų medžiagų nei užauginti kitose Europos šalyse. Ir čia ne iš piršto laužtas faktas, tai yra įrodyta moksliniais tyrimais.
Dar vienas lietuviškų obuolių privalumas, anot asociacijos prezidentės tas, kad nuskinti jie iškart atsiduria saugyklose. Kitose šalyse prieš eksportavimą jie pirmiausia yra mirkomi dezinfekciniame tirpale ir tik tada saugomi.
Kalbant apie lietuviškų obuolių kokybę, yra reikalavimų ir pačių sodų lokacijai. Nuo gamyklų ir sąvartynų sanitarinių zonų jie turi būti nutolę bent 1 kilometrą, nuo krašto kelių – 10 kilometrų, nuo magistralės – 50 metrų. „Pastebėjome, kad vartotojai sužinoję apie skirtingas obuolių auginimo sąlygas ir reikalavimus skuba ieškoti lietuviškų obuolių. Tai labai džiugina“, – teigia pašnekovė.
Lietuviškas obuolių derliaus šiemet mažesnis
Taip tvirtina AB „Ažuožerių sodai“ vadovas Jonas Janišius. Pasak jo, dalis obelų žiedų pavasarį nušalo, savo orais nelepino ir vasara, nelabai draugiškas sodininkams yra ir šiųmetis ruduo.
„Obuolių užderėjo pastebimai mažiau nei ankstesniais metais. Maždaug trečdaliu. Be to, juos labai sunku skinti, nes paskutiniu metu nuolat lyja. Žemė yra įmirkusi, transportas tikrąją to žodžio prasme neįvažiuoja į sodus, klimsta, stringa. Turime nuostolių, bet ką padarysi. Orų juk neužsisakysi“, – neslepia J. Janišius.
Ar siekiant, kad auginama produkcija būtų žymima ženklu „Kokybė“, labai sunku laikytis nustatytų reikalavimų? „Na, visi reikalavimai yra logiški, aiškiai pagrįsti ir tikrai nereikia verstis per galvą, norint juos įgyvendinti“, – teigia AB „Ažuožerių sodai“ vadovas.
