Absoliuti dauguma sodininkų tvirtina nepameną, kad per jų darbo metus gegužę kada nors būtų buvę sniego, o vasara ir ruduo būtų tokie nulaistyti lietumi.
Nepaisant to, vietinių desertinių obuolių tautiečiams turėtų pakakti. Taip tvirtina Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ atstovai. Kokia lietuviško obuolio kelionė nuo jį subrandinusio medžio iki vartotojo stalo?
1 etapas – skynimas
Pirmiausia obuoliai skinami. Kad obuoliai išsilaikytų kuo ilgiau, iki pat pavasario, anot specialistų, juos būtina nuskinti laiku. Per anksti nuskinti vaisiai bus žali ir negardūs. Kokybės stokos ir per vėlai nuo medžių surinktas derlius – tokie obuoliai bus pernokę ir tikrai neišsilaikys per žiemą. Paprasčiausiai supus. Žiemai nepatariama sandėliuoti ir krituolių, mat jie taip pat jau yra pernokę. Krituolius valgyti reikia iškart,
Kadangi visi obuoliai skinami rankomis, derlių nuimti prireikia nemažai laiko. Dauguma obuolių augintojų, prasidėjus obuolių skynimo sezonui, samdo papildomų darbuotojų.
Vaisius sodininkai skina labai atsakingai ir kruopščiai. Stengiasi nepažeisti jų odelės, nesumušti ar nesuspausti. Visi vaisiai yra skinami į specialius krepšius, vėliau atsargiai ir lėtai išpilami į tam skirtas talpyklas bei vežami sandėliuoti. Jokiu būdu obuolių negalima mėtyti, staigiais judesiais kažkur sukratyti. Kodėl? Nes tuomet jie apsidaužys, bus pažeisti.
Nepatartina skinamų obuolių ir valyti ar kaip nors plauti, nes tokiu būdu bus nuvalyta ant obuolių susidariusi vaško plėvelė apsauganti vaisius nuo puvinio ir pelėsio.
2 etapas – sandėliavimas
Nuskintas obuolių derlius vežamas į sandėlius. Nūdienos obuolių saugyklos yra modernios, atitinka visus kokybės reikalavimus, tad obuoliai jose puikiai laikosi iki pavasario.
Obuoliams laikyti tinkamiausia temperatūra 0,5-1 laipsnis šilumos. Tuomet smarkiai sulėtėja vandens garavimas bei vaisiaus nokimas, todėl ilgiau išsilaiko jo skoninės savybės. Ne mažiau svarbi yra ir obuolių saugyklos santykinė drėgmė – ši turėtų būti apie 90 proc.
Patalpos, kuriose obuoliai „žiemoja“, yra reguliariai vėdinamos, mat pabuvę vaisiai išskiria dujas – etileną. Kadangi obuoliai labai lengvai sugeria aplinkinius kvapus, geriausia juos laikyti tam tikroje saugykloje, tačiau atskirai nuo kitų daržovių ar vaisių.
Dėžėse (geriausia plastikinėse, nes plastikas nepelija, nepūva bei neprisigeria kvapų) laikomi obuoliai yra nuolat peržiūrimi, patikrinami – maždaug kas 2-3 savaites išrenkami suvytę, pradėję pūti ar jau supuvę vaisiai.
3 etapas – prekyba
Iš sandėlių nuo pat rudens beveik iki naujo obuolių sezono skynimo pradžios vaisiai reguliariai keliauja į įvairias prekybos vietas: prekybos centrus, turgus, muges, o iš ten pasiekia jau galutinius vartotojus.
Laiku rudenį nuskinti ir tinkamai per žiemą laikomi obuoliai, pasak dietologų, išlieka ne mažiau vertingi, kaip ir ką tik nuraškyti nuo medžio. Tokie vaisiai ilgai išlaiko savo naudingąsias maistines savybes.
Kaip išsirinkti kokybiškus obuolius?
Renkantis išties kokybiškus obuolius, kurie bus patiekti ant šeimos stalo, daugumai lietuvių šiandien gerokai paprasčiau. Iš daugybės vaisių išsiskiria pakuotės su specialiu Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“. Taip žymima didžiosios dalies Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ narių produkcija (vaisiai, sultys, tyrės).
Obuoliai sertifikuojami pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ ir ženklinama minėtu ženklu.
Išskirtiniai „Kokybės“ ženklo obuoliai atitinka savo veislės standartus ir yra jai būdingos spalvos, bei dydžio, tinkamai sunokę, neturi jokių pažeidimų ar defektų. Be to, sodininkams, siekiantiems, kad jų obuoliai būtų paženklinti NKP ženklu, reikia laikytis kur kas griežtesnių reikalavimų: jiems ribojamas tręšimas, herbicidų ir cheminių apsaugos priemonių naudojimas, reikia kur kas ilgiau laukti po paskutinio purškimo, kol bus galima skinti obuolius. Yra reikalavimų ir pačių sodų lokacijai.
Nuo gamyklų ir sąvartynų sanitarinių zonų jie turi būti nutolę bent 1 kilometrą, nuo krašto kelių – 10 kilometrų, o magistralės – 50 metrų.
