Kokia tikroji Lietuvos versliniuose soduose užaugintų obuolių vertė? Ar jie kokybiški? Kuo skiriasi pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą sertifikuoti obuoliai pažymėti ženklu „Kokybė“ nuo nesertifikuotų ir tokio ženklo neturinčių?
Apie tai kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausiąja specialiste Fausta Viktorija Osičnaite.
– Lietuvos prekybos centruose ir daugelyje turgelių parduodami lietuviški obuoliai yra užauginti Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ ūkiuose. Kaip galima įvertinti šių vaisių kokybę? Kas ją užtikrina?
– Lietuvos versliniuose soduose obuoliai auginami ir pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą. Šie vaisiai išsiskiria savo maistinėmis savybėmis, natūralumu, taip pat aplinkos tausojimo aspektais. Jiems yra taikomi griežtesni negu įprastiniam auginimui reikalavimai. Yra nustatyti tam tikri tręšimo, augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimai.
Auginant šiuos vaisius galima naudoti tik minimalius, augalų vegetacijai būtinus trąšų kiekius, kurie yra nustatomi vadovaujantis privalomais laboratoriniais tyrimais. Tai dirvožemio laboratoriniai tyrimai, taip pat lapų mikroelementų ir makroelementų analizė.
– Kaip dažnai, auginant obuolius pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą, galima naudoti chemines medžiagas?
– Auginant sertifikuojamus vaisius augalų apsaugos produktus , turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetacijos laikotarpį.
Palyginimui įprastinėje gamyboje tos pačios veikliosios medžiagos turintį produktą galima naudoti net iki 4 kartų. Be to, yra ribojamas herbicidų naudojimo dažnumas – piktžoles antroje augalo vegetacijos pusėje galima naikinti tik mechaninėmis priemonėmis
– Kokių dar priemonių būtina imtis, kad obuoliuose neliktų chemikalų?
– Tam yra nustatytas ilgesnis nei įprastinėje gamyboje išlaukos laikotarpis. Tai reiškia, kad vaisių apsaugai panaudojus augalų apsaugos produktus laikas nuo paskutinio purškimo iki obuolių skynimo ne mažiau, kaip pusantro karto ilgesnis nei leidžiamas įprastai.
Per tą laiką cheminės medžiagos, kurios buvo patekę į vaisius suskyla, todėl atlikus laboratorinius tyrimus panaudotų cheminių priemonių likučių beveik nerandama.
– Ar pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintiems produktams yra nustatyti jų sandėliavimo reikalavimai?
– Taip, sandėliuojant obuolius yra draudžiama naudoti ilgaamžiškumą didinančias chemines priemones – prieš saugojimą mirkyti cheminėse medžiagose, vaškuoti ir pan.
– Kas nustato, kad obuoliai atitinka nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos reikalavimus?
– Šių produktų kokybė yra griežtai kontroliuojama, prižiūrima. Obuoliai sertifikuojami pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ ir ženklinama ženklu „Kokybė“. Produkciją sertifikuoja nepriklausoma sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“, kuri išduoda specialų sertifikatą.
Kaip ir minėjau, produkcija yra žymima ženklu „Kokybė“, kuris ir vartotojui byloja apie šio produkto išskirtines savybes. Žinoma, taip ženklinama supakuota produkcija. Jei sertifikuota produkcija prekiaujama, pavyzdžiui, turgelyje, iš dėžių, pardavėjas vartotojui matomoje vietoje turėtų laikyti kokybę patvirtinantį sertifikatą. Šie skiriamieji ženklai rodo pirkėjui, kad jis įsigyja Lietuvoje užaugintus, aukštesnės kokybės vaisius.
