Tačiau paskutiniais dešimtmečiais brakonieriams ir netramdomai verslinei žūklei nualinus žuvų išteklius žuvies patiekalai prarado savo svarbą kasdienėje lietuvių mityboje. Taip nutiko dėl to, kad dar ne visi žino, jog lietuviams pačios skaniausios žuvys dar nuo praėjusio amžiaus sėkmingai auginamos žuvininkystės tvenkiniuose ir yra prieinamos visiems.
Aktyvaus laisvalaikio ir žūklės portalas KABLYS.lt atliko apklausą. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokias žuvis labiausiai mėgsta valgyti lietuviai. Iš keleto pateiktų žuvų rūšių daugiausia simpatijų pelnė Lietuvos nacionaline žuvimi išrinktas lynas – iš jo paruoštus patiekalus renkasi net 32 proc. lietuvių, taip pat tarp pačių populiariausių žuvų pateko tvenkinių karalius karpis (14 proc.).
Visos šios žuvys jau daug metų sėkmingai auginamos Lietuvos žuvininkystės ūkiuose, kai kuriuose iš jų taikoma ekologiško žuvų auginimo praktika, todėl augintinės maitinamos tik ekologiškais pašarais. Lietuviams skaniausių lynų žuvininkystės ūkiuose išauginama palyginti nedaug, tačiau to paties nepasakytum apie tvenkiniuose augti puikiai prisitaikiusius karpius, jie – dažniausia akvakultūros ūkių žuvis.
Visas šias žuvis vienija viena žmogaus sveikatai itin palanki medžiaga – omega 3 riebiosios rūgštys. Lynai, karpiai ir plačiakakčiai yra pusiau riebios žuvys, taigi, jų riebaluose omega-3 riebiųjų rūgščių yra nemažai. Tai patvirtino ir Čekijos mokslininkų atlikti tyrimai.
Omega-3 riebiųjų rūgščių naudą žmogaus organizmui pervertinti sunku. Ši medžiaga būtina, siekiant išsaugoti lygią, tinkamai sudrėkintą odą bei stiprinti imunitetą. Pakankamas rūgščių kiekis padeda išvengti ypač nemalonių sveikatos sutrikimų – daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat kai kurių vėžinių susirgimų. Be to, omega-3 rūgštys būtinos dirbantiems aktyvų protinį darbą, nes padeda išlaikyti dėmesį, apsaugo nuo streso keliamo poveikio. Žmogaus organizmas pats pasigaminti omega-3 riebiųjų rūgščių negali, todėl labai svarbu pakankamai jų gauti kartu su maistu.
Karpinės žuvys, tokios kaip karpiai, amūrai ar plačiakakčiai, gali tapti optimaliausiu pasirinkimu nenorintiems valgyti riebių žuvų, tačiau siekiantiems papildyti omega-3 atsargas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovo Jogeir Toppe teigimu, tam, kad papildytume omega-3 atsargas dviem dienoms, užtenka suvalgyti tik 150 g karpio.
Gera žinia ta, kad lietuviai gali nesijaudinti dėl mėgstamiausių žuvų, lynų, amūrų, plačiakakčių ar karpių kokybės. Žuvininkystės ūkiuose žuvys auginamos taikant pažangiausius metodus, be to, nuolat kontroliuojama jų mityba.
Dėl šios priežasties į žuvų mėsą nepatenka pesticidai ar kitokie teršalai, kurių neretai baiminamasi įsigyjant laisvėje gyvenančias šviežias žuvis.
„Tvenkiniuose, kuriuose auginami ekologiški karpiai, griežtai draudžiama maudytis, žvejoti, poilsiauti ar tręšti tvenkinius. Pačios žuvys turi būti maitinamos tik kombinuotais arba ekologiškais sertifikuotais pašarais iš ekologinių ūkių,“ – pasakoja Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Algimantas Gylys.
Vadovaujantis tokiais žuvininkystės principais, apsaugoma ir ūkiuose auginamų plėšrių žuvų, lydekų, upėtakių mėsa. Plėšrūnės maitinamos tik švariomis žuvelėmis, augusiomis saugiomis sąlygomis, arba pagamintais saugiais pašarais, todėl jų mėsa taip pat išvengia rizikos būti užkrėsta kenksmingomis medžiagomis.
