Esą tai jai padėjo įveikti seną odos bėdą – aknę.
Duodama interviu interneto svetainei „Delish“ 36 metų Meghan atskleidė pasijutusi gerokai energingesnė ir pastebėjusi, kaip smarkiai pagerėjo jos odos būklė po to, kai visiškai atsisakė glitimo.
„Tačiau keliaudama nepraleidžiu progos paragauti puikių makaronų“, – neslėpė būsimoji princo Harry nuotaka.
Tačiau ar išties verta atsisakyti glitimo tiems, kuriuos kamuoja didelis spoguotumas ir trūksta energijos?
Specialistų nuomonės dėl to išsiskiria.
Kai kurie ekspertai pritarė, kad sumažinus glitimo suvartojimą galima pagerinti virškinamojo trakto sveikatą, kas veikia ir odos būklę.
2011 metais Merilando universiteto Celiakijos tyrimo centro atlikta studija parodė, kad organizme vykstantys uždegiminiai procesai yra savotiškas atsakas į jautrumą glitimui. Uždegimai prasideda virškinamajame traktate ir pasklinda po visą organizmą.
Daugybe tyrimų buvo nustatytas ryšys tarp virškinamojo traktato ir odos sveikatos, bet dar reikia daugiau duomenų, kad būtų galima pagrįsti, ar tikrai jautrumas glitimui tiesiogiai atsispindi odoje.
„Glitimas veikia kaip žarnyno klijai, sumažindamas maistinių medžiagų įsisavinimą ir/arba sukeldamas uždegimus organizme, – mitybos ekspertę Fioną Tucks citavo interneto svetainė „Women'sHealth“. – Iš tiesų problemos kyla, kai mityboje vyrauja glitimas: pusryčiams valgoma skrudinta duona ar avižiniai dribsniai, pietums – sumuštinis, geriant popiečio arbatą – sausainiai, vakarienei – makaronai ir geriami iš grūdų pagaminti gėrimai. Tada būna glitimo perteklius!“
Bet ar derėtų atsisakyti glitimo?
Daktaras Evanas Hirschas interneto svetainei „Mind Body Green“ paaiškino, kad glitimas gali pabloginti odos sveikatą, sukeldamas hormonų pusiausvyros sutrikimus ir uždegimą.
„Tai padidina uždegiminius procesus organizme, kurie sukelia įtampą antinksčių liaukose (o vėliau – skydliaukėje ir lytinėse liaukose) ir autoimuninėje sistemoje.
Dėl to posmegeninės liaukos ir pagumbrio sistemoje atsiranda disbalansas. Dėl įtampos sumažėja antinksčių, skydliaukės ir lytinių liaukų hormonų gamyba ir autoimunitetas šiose liaukose“, – paaiškino jis.
Bet yra ir kita nuomonė apie jautrumą glitimui.
Daugybė tyrimų parodė, kad tiems, kuriems nėra celiakijos, mėgstamų angliavandenių atsisakymas gali ir nepadėti.
2014 metais ištyrus tuos, kurie manė esantys jautrūs glitimui, paaiškėjo, kad tam tikrus simptomus sukėlė visiškai ne ši medžiaga.
Tyrimų dalyviai laikėsi daug glitimo, mažai glitimo arba išvis glitimo neturinčių dietų, nežinodami, kuri yra kuri.
Tyrėjai pastebėjo nocebo efektą (kuomet susergama, nes bijoma susirgti). Tai yra, tie, kurie tikėjosi, kad tyrimų metu pasijaus blogiau, taip ir pasijautė, nesvarbu, kiek vartojo glitimo.
Šio ir paskesnių tyrimų rezultatai parodė, kad įvairius sutrikimus, sietinus su jautrumu glitimui, išties gali sukelti kiti mitybos komponetai.
Neretai tikrasis negalavimų kaltininkas būna fruktanas – angliavandenis, kurio dauguma žmonių nevirškina ir kuris randamas įvairiuose maisto produktuose.
Taigi jeigu turite problemų su oda, verčiau pasikonsultuokite dėl to su gydytoju, užuot diagnozavę sau ligas.
