Įvairūs žalumynai labai naudingi organizmui. Jie gausūs vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, špinatuose yra daug kalio, kalcio, fosforo, magnio, natrio, geležies, cinko, mangano, fluoro, vitaminų C, B1, B2, B6, PP, E, K, A ir folio rūgšties. Be minėtųjų medžiagų, špinatai yra puikus ląstelienos šaltinis.
Kitas superaugalas – dilgėlės. Jose gausu vitaminų C, E, P, K1, B2 ir karoteno, kuris organizme virsta vitaminu A.
Rūgštynėse yra kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, vitaminų C, PP, B grupės vitaminų ir karotino. Taigi, papildę savo valgiaraštį dilgėlių, kiaulpienių, garšvų, balandų, rūgštynių ir kitais jaunais lapeliais, atstatysime organizmą ir suteiksime jam naujų jėgų po žiemos.
Vis dėlto yra viena svarbi taisyklė, kurios būtina laikytis valgant žalumynus – juos reikia nuolat keisti.
Pavyzdžiui, jei 1-2 dienas renkatės špinatus, kitą dieną rinkitės rūgštynes, tuomet – balandos lapelius ir t.t.
Nuolat keisti žalumynus būtina, nes juose yra alkaloidų. Alkaloidai augalams – tarsi apsaugos priemonė nuo įvairių išorinių veiksnių, pradedant parazitiniais grybais, apninkančiais augalus, ir baigiant medžiagomis, saugančiomis nuo kenksmingo UV spinduliavimo.
Štai, pavyzdžiui, aporfino eilės alkaloidas liriodeninas, susidarantis tulpėse, yra aktyvi medžiaga, veikianti prieš daugelį rūšių parazitinių grybų.
Daugelis alkaloidų yra toksiški. Jie aptinkami įvairiose augalo dalyse – sėklose, lapuose, žievėje, šaknyse, vaisiuose. Šiuo metu išskiriama daugiau kaip 10000 skirtingų alkaloidų rūšių.
Nedidelės dozės alkaloidų nekenkia organizmui, tuo tarpu vartojant tuos pačius žalumynus kasdien, galima apsinuodyti. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama kasdien rinktis vis kitus žalumynus.
Šią taisyklę galima taikyti ir kitiems augalinės kilmės produktams – kasdien renkantis skirtingus vaisius ir daržoves bei žalumynus gausime maksimalios naudos.
Taip ne tik papildysite organizmo atsargas gausybe vitaminų ir mineralų, bet ir išvengsite apsinuodijimo simptomų.
