Tačiau šiandien vis daugiau mokslininkų ir medikų prabyla, kad būtent cholesterolis yra viena iš svarbiausių medžiagų gerai protinei sveikatai palaikyti. Didžiausia cholesterolio koncentracija kūne yra smegenyse. Jeigu smegenys ima stokoti reikalingų joms riebalų rūgščių – gali rimtai sutrikti sveikata.
Psichiatrijos tyrimų žurnale (Psyciatric Research) publikuotame straipsnyje nurodoma, kad jeigu organizme yra itin žemas cholesterolio lygis – žmogui gresia depresija ir padidėja nenatūralios mirties tikimybė. Cholesteroliui nukritus iki kritinės ribos (mažiau nei 165 mg / dL), septynis kartus padidėja savižudybės ar nelaimingų atsitikimų rizika.
Dar vienas tyrimas (Psychosomatic Medicine, 2000) tyrė vyrų nuo 40 iki 70 metų amžiaus cholesterolio lygį ir nustatė, kad vyrai, kurių cholesterolio lygis buvo žemas ilgą laiką buvo labiau linkę į depresiją negu tie, kurių cholesterolio lygis buvo aukštesnis.
Švedijoje, Stokholme, 1998 m. tirta 300 moterų, kurių amžius nuo 31 iki 65 metų. Nustatyta, kad moterims, kurių per žemas cholesterolio lygis, pasireiškia daugiau depresijai būdingų simptomų.
Italijoje tirti 186 pacientai, paguldyti į ligoninę dėl depresijos. Čia taip pat nustatytas tiesioginis ryšys tarp žemo cholesterolio lygio ir depresijos.
Taigi, ryšys tarp per mažo cholesterolio kiekio ir depresijos akivaizdus. Tačiau tai ne vienintelė sunki cholesterolio trūkumo pasekmė.
2007 metais Kanados mokslininkai nustatė, kad egzistuoja ryšys tarp žemo cholesterolio kiekio ir savižudybių rizikos. Buvo lyginami 40 nusižudžiusių ir 20 kitaip mirusių asmenų cholesterolio lygiai smegenyse. Nusižudžiusiųjų smegenyse nustatytas ženkliai žemesnis cholesterolio kiekis. Ypač kaktinėje smegenų skiltyje, kuri yra atsakinga už samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą bei judėjimą.
Svarbu pažymėti ir tai, kad cholesterolis būtinas gerai hormonų veiklai, ypač testosterono ir estrogenų. Taip pat vitamino D sintezei.
Vadinasi, per žemas cholesterolio kiekis lygiai taip pat pavojingas kaip ir per aukštas. Per aukštas lygis didina širdies, kraujagyslių, nutukimo ir kitų ligų riziką, tačiau šiandien dažna ir per mažo kiekio problema, kai skatinamas vien augalinių nesočiųjų riebalų vartojimas.
Atsižvelgiant į tai, būtina į kasdienį racioną įtraukti ne tik augalinių, bet ir kitų reikalingų riebalų šaltinių: kiaušinio trynių, riebaus sūrio, riebios varškės, kokosų aliejaus, kepenėlių, riebios žuvies ir t.t.
Kasdien 15-30 proc. viso dienos maisto turi sudaryti riebalai. Iš jų 70 proc. turi sudaryti augaliniai riebalai ir 30 proc. - gyvūninės kilmės, kuriuose būtų apie 10 proc. sočiųjų riebalų rūgščių.
Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, vadinamas „gerasis“: vyrams turi būti ne mažiau kaip 1 mmol/l, moterims – ne mažiau kaip 1,2 mmol/l.
