„Šie metai mums, auginantiems obuolius, buvo tikrai dosnūs. Dėl šilto ir šalnų beveik neturėjusio pavasario obelys išsaugojo savo žiedus, maždaug 5 procentai visų žiedų užmezgė vaisius. O tai labai geras rodiklis. Jei palygintume situaciją su praėjusiais metais, pernai vaisius buvo užmezgę tik 2,5-3 procentai visų žiedų“, – pasakoja Anykščių rajone ūkininkaujantis Alvydas Jurkėnas. Anot pašnekovo, praėjęs sezonas obuoliams nebuvo dėkingas, daug obelų žiedų pavasarį nušalo, nes gegužę vyravo kaip niekad šalti orai, tuo tarpu lietinga vasara buvo palanki įvairioms ligoms. „Sodininkyste užsiimu jau daugiau nei 20 metų. Be jokios abejonės, metų per tiek laiko būta įvairių, nes derlius didžiąja dalimi priklauso tik nuo gamtos. Tačiau šiemet tikrai yra kuo džiaugtis: obuolių turime daug, jie gražūs“, – teigia A. Jurkėnas, šiuo metu obelis auginantis maždaug 12 hektarų plote. Ūkininkas skaičiuoja, kad šiemet priskins maždaug 200 tonų obuolių. 4-5 žmonių komandai intensyvaus darbo bus geram mėnesiui, vėliau ateis metas kitiems darbas: reikės rūpintis produkcijos realizacija, obelų paruošimu žiemai.
Kokie obuoliai pranašesni?
Bene daugiausiai A. Jurkėno sode mėgstamiausios lietuvių veislės „Auksis“ obelų, kurios veda stambius, sultingus, saldžiarūgščius, itin aromatingus obuolius. Ūkininkas taip pat augina ir tokias veisles, kaip „Alva“, „Šampion“, keletą kitų. Nuo 2012 metų visi čia užauginti obuoliai yra išskirtinės kokybės ir žymimi Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“, kuris reiškia kad produkcija išauginta ir sertifikuota pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“.
„Drąsiai galiu sakyti, kad mūsų obuoliai yra pranašesni už minėtu ženklu nepažymėtus vaisius. Kuo? Nes jiems užauginti naudojame mažiau įvairios chemijos, trąšų, o ir pastarųjų naudojimas yra griežtai reglamentuojamas bei prižiūrimas, yra sudaryti specialūs leistinų naudoti veikliųjų medžiagų sąrašai, sodą reguliariai tikrina speciali ekspertų komisija, – tvirtina A. Jurkėnas. Pasak jo, norint, kad produkcija būtų žymima NKP ženklu, augalų apsaugos priemones su ta pačia veikliąja medžiaga per sezoną galima panaudoti ne daugiau nei du kartus, tuo tarpu pagal įprastą technologiją auginamiems obuoliams kai kuriuos chemikalus galima naudoti net 4 ar 6 kartus per sezoną. „Įsivaizduojate, ką tai reiškia? O gi tai, kad tokiuose obuoliuose kenkėjų nė padidinamuoju stiklu nerasi. Tačiau juose bus labai gausu įvairių cheminių priedų“, – tvirtina pašnekovas ir dar kartelį pagiria šiųmetę vasarą. Dėl vyravusių sausų orų obuolius ligos puolė mažiau nei įprastai, vadinasi leistinų augalų apsaugos priemonių buvo panaudota dar mažiau.
Laimi vartotojas – obuoliai ir skanesni, ir sveikesni
Paklaustas, ar sunku laikytis reikalavimų, norint turėti ženklą „Kokybė“, A. Jurkėnas atviras: šiokių tokių nepatogumų kyla, bet viskas įveikiama. Juolab kad nauda dviguba: laimi vartotojas, saugoma gamta. „Auginant obuolius pagal minėtą programą, svarbu ne tik augalų apsaugos priemonės bei jų naudojimo dažnis, bet ir tokie dalykai, kaip gerokai ilgesnis terminas, kurį reikia išlaukti nuo paskutinio purškimo iki vaisių skynimo, kitaip tariant, nėra galimybės naudoti cheminius preparatus prieš obuolių sandėliavimą, ką paprastai daro kitų šalių sodininkai. Taip pat ribojamas vaismedžių tręšimas ir herbicidų naudojamas. Paprastas žmogus, vien akimis patyrinėjęs obuolius, išorinių skirtumų greičiausiai nepamatys, tačiau jie viduje. Tokie obuoliai sveikesni, nes jie – be chemijos likučių“, – aiškina sodininkas.
A.Jurkėnas neslepia, kad auginant obuolius pagal nustatytus reikalavimus ne kiekvienas obuoliukas galbūt atrodo išvaizdžiai. Pasitaiko ir mažesnių, ir su rauplele. Juk obelis brandina visokius vaisius, ne tik didelius, sveikus, kaip iš paveiksliuko. Tai tik rodo, kad medis nėra prisotintas chemija. „Kadangi visi nori gražių, sveikų, didelių obuolių, tokie mažiau patrauklūs akiai vaisiai paprastai yra skiriami perdirbti. Iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, gaminama kitokia produkcija.
