Pagal naują JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centrų (CDC) statistiką, 2009-2015 m. daugiau kaip 100 tūkst. žmonių susirgo per maistą plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis. Maisto produktas, dėl kurio susirgo daugiausiai žmonių, buvo vištiena. Patvirtinta, kad iš visų šių atvejų net 3 tūkst. (12 proc.) apsinuodijo valgydami vištieną.
Naujienų portalas „Time“ atskleidė, kad kiauliena ir sėjamosios daržovės pagal žmonių sergamumo skaičių buvo antroje ir trečioje vietoje. Daugiau nei 2,5 tūkst. (10 proc.) atvejų.
Anot tyrimų rezultatų, žuvis ir pieno produktai sukėlė daugiau atskirų ligos protrūkių negu bet kuri kita maisto grupė. Tačiau sergančiųjų buvo kur kas mažiau.
Pranešama, kad visai neseniai sveika dviejų vaikų mama mirė po to, kai viename Graikijos viešbutyje suvalgė blogai iškeptos vištienos. Moteris užsikrėtė E.coli bakterijomis.
Ligų kontrolės ir profilaktikos centrų teigimu, kasmet apie maisto sukeliamas infekcijas pranešamas tik nedidelis procentas. Vis dėlto šių protrūkių nagrinėjimas gali būti naudingas tam, kad būtų galima apsaugoti kitus vartotojus nuo žalos.
Tarp 2009-2015 m. tik 5,760 protrūkių buvo užregistruoti Ligų kontrolės ir profilaktikos centruose. Iš viso per tuos metus buvo 100,939 susirgimai, 5,699 žmonės buvo paguldyti į ligonines, o 145 mirė. Ši statistika sudaryta remiantis 50 Amerikos valstijų, tokių kaip Vašingtonas ar Puerto Rikas, duomenimis.
Pusę šių protrūkių buvo sukelti vieno viruso, bakterijos ar vieno iš toksinų tipo. Norovirusu, kuris gali būti perduodamas per užkrėstą maistą arba žmones, sirgo daugiausiai žmonių. Tai rodo, jog būtina gerinti maisto saugą, ypatingai kreipiant dėmesį į maisto paslaugų srities darbuotojų sveikatą ir higieną.
Tiksliau tariant, turi būti geriau laikomasi taisyklių, pagal kurias sergantys asmenys neleidžiami prie maisto bei užtikrinant tinkamą rankų plovimą ir maisto paruošimą.
Salmonelės – bakterijos, dažniausiai randamos žalioje vištienoje, kiaušiniuose, raudonoje mėsoje ir kitoje užterštoje produkcijoje. Salmoneliozė pagal protrūkių skaičių buvo antroje vietoje. Kartu listeriozė, salmoneliozė ir E.coli buvo atsakingos už 82 proc. mirčių, taip pat 82 proc. žmonių buvo paguldyti į ligoninę.
Ataskaitoje taip pat paaiškėjo, kur šie protrūkiai prasidėjo. 61 proc. protrūkių prasidėjo restoranuose, 14 proc. viešojo maitinimo vietose ir 12 proc. namuose. Kitose įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose, užsikrėtusių žmonių buvo kur kas mažiau.
Kaip apsisaugoti?
Per maistą plintančios ligos išlieka rimta sveikatos sistemos problema, kurią sukelia daugybė skirtingų maisto produktų.
Norint apsisaugoti nuo panašių ligų, reikia laikytis higienos taisyklių, kruopščiai nuplauti bei paruošti maistą, o nesuvalgytus likučius tinkamai šaldyti.
Kepant vištieną orkaitę reikėtų įkaitinti mažiausiai iki 165 laipsnių Celsijaus, o kepant raudoną mėsą – iki 160 laipsnių Celsijaus, tai nužudys didžiąją dalį ligų sukėlėjų.
Specialistai pataria vengti patiekalų, kuriems reikia žalio kiaušinio, o jei marinuojate mėsą, ją laikykite šaldytuve.
Nepamirškite ir kryžminio užteršimo, kito įprasto patogenų perdavimo būdo. Nepjaustykite daržovių tuo pačiu peiliu, kuriuo pjaustėte mėsą, kruopščiai plaukite indus, skalbkite virtuvinius rankšluosčius.
Žalią mėsą laikykite atskirai nuo visų kitų produktų, naudokite atskiro pjaustymo lenteles, gerai plaukite rankas, valykite virtuvės stalo paviršių ir kitus virtuvės reikmenis.
