„Taip, valgyti visadalių grūdų duoną dažniausiai tikrai žymiai sveikiau. Tačiau norint organizmui atnešti didžiausią naudą, net ir visagrūdę duoną reikia mokėti pasirinkti tinkamai“, – sako V.Kurpienė ir dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį ieškant sveikiausios duonos.
Pasakodama apie visagrūdę duoną V. Kurpienė pirmiausia paaiškina, ką reiškia sąvoka „visagrūdė“. Grūdai, iš kurio gaminami miltai, susideda iš trijų dalių: luobelės – žmogaus organizmui vertingų sėlenų, gemalų, kuriuose yra daug baltymų, gerųjų riebalų ir sveikatą pagerinti galinčių antioksidantų, ir krakmolingų endospermų.
„Visagrūdė duona kepama iš miltų, kurie gaunami sumalus visas grūdų dalis. Vadinasi, tokia s duona žmogui kur kas naudingesnė: ją valgydami gauname daug daugiau medžiagų, kurios pagerina virškinimą, sumažina cholesterolio kiekį, stiprina sveikatą, teikia energijos ir sotumo jausmą“, – sako V. Kurpienė.
Vis dėlto net ir visagrūdė duona gali turėti trūkumų, o norint jų išvengti, pravers išsiugdyti paprastą įprotį: „Svarbiausias dalykas renkantis duoną yra skaityti, kas parašyta jos etiketėje. O skaityti reikia ne tik tai, kas užrašyta prie pavadinimo, bet ir gaminio sudėtį. Ji vartotojui ir atskleidžia – sveiką duoną jis renkasi ar ne itin, nors abejais atvejais duona gali būti visagrūdė.“
1 patarimas: dėmesys detalėms
Visų pirma, pasak V. Kurpienės, nagrinėjant visagrūdės duonos sudėtį reikia atkreipti dėmesį į detales – tiksliai įsiskaityti, kiek ir kokių miltų yra duonos sudėtyje.
„Kartais pasitaiko – nors duona pristatoma kaip visadalių grūdų, tokie grūdai sudaro tik mažesniąją jos dalį. O didesnę dalį sudaro išvalyti miltai. Etiketėje sudėtinių dalių sąraše pirmiausia įvardinamas produktas, kurio yra daugiausia, o po to – produktai mažėjančia tvarka. Taigi, jei visadalių grūdų miltų bus daugiausia, jie bus įvardinti pirmiausia. Kuo didesnė yra visadalių grūdų miltų dalis, tuo pasirinkimas geresnis“, – paaiškina mitybos specialistė.
2 patarimas: kuo mažiau cukraus
Taip pat, pasak V. Kurpienės, ypač svarbu atkreipti dėmesį, kiek duonoje yra cukraus.
„Kai kuriuose duonos gaminiuose cukraus aptinkama stebėtinai daug – kone tiek pat, kiek limonade. Nesakau, kad tokios duonos valgyti negalima. Valgykite, jei norite, bet supraskite, kad tai – ne duona, o pyragas. Kuo mažiau duonos sudėtyje yra cukraus, tuo pasirinkimas geresnis. 5 g cukraus 100 g duonos yra tinkama riba. O jei cukraus mažiau – dar geriau. Pavyzdžiui, 2 g cukraus yra net labai gerai!“ – sako specialistė.
Anot V. Kurpienės, cukraus į duonos sudėtį dedama siekiant vartotojui galimai patrauklesnio skonio. Tačiau vertinant iš gaminimo technologijos pusės cukrus duonoje net nereikalingas.
„Kuo toliau, tuo daugiau maisto gaminių gardinami cukrumi. Dėl to žmonės įpranta jį vartoti, skonio receptoriai tampa mažiau jautrūs – vis silpniau jaučiamas cukraus skonis, todėl norint pajusti skonį, jo norisi vis daugiau. Kalbant apie visadalių grūdų duoną – ją valgant turėtų justis šiek tiek rūgštumo“, – paaiškina.
3 patarimas: pridėtiniai ingredientai
Kad duona būtų skanesnė, nors ir su mažesniu kiekiu cukraus, V. Kurpienė pataria rinktis tokią, kurios sudėtyje yra vertingų paskaninančių ingredientų.
„Pavyzdžiui, avižos, soros, speltos, gysločiai (populiariai vadinami trauklapiais) ar skaldyti grūdai duoną praturtina visapusiškai, be to, yra vertingi žmogaus organizmui. Taip pat ir įvairios sėklos – moliūgų ar saulėgrąžų, taip pat linų sėmenys.
Ypač vertingi yra ir kmynai, kurie ne tik suteikia duonai malonaus skonio, bet ir pagerina virškinimą, sumažina pilvo pūtimą“, – paaiškina V. Kurpienė.
