Dar senovės Kinijos ir Japonijos gydytojai žinojo, kad šis augalais padeda pavargusiam ar ligos iškamuotam žmogui atgauti jėgas, todėl jūrų kopūstus vadino jūrų ženšeniu. O viduramžių Kinijoje, teigiama, jūrų kopūstai buvo perkami už valstybės lėšas ir vežami į atokiausius šalies kampelius. Atsisakymas vartoti šiuos augalus buvo laikomas nusikaltimu prieš valstybę.
Japonai ir kinai iki šiol išliko vieni didžiausių jūrų kopūstų gerbėjų. Iš jų ruošia salotas, sriubas ir daugybę įvairiausių patiekalų. Džiovintus jūrų kopūstus vartoja kaip prieskonį, o šviežius marinuoja.
Ko iš jų reikėtų pasimokyti mums? Kodėl taip vertinamas ir kuo naudingas šis pačios gamtos sukurtas unikalus produktas?
Sunku ir suskaičiuoti visas jūrų kopūstų naudingąsias savybes, išvardinsime tik keletą jų.
Šie unikalios cheminės sudėties augalai – savotiškas mikro ir makro elementų sandėlis. Juose gausu žmogui būtinų aminorūgščių, vitaminų ir mikroelementų, kurių nėra jokiuose kituose augaluose.
Pirmiausia tai bene vienintelis maistinis jodo šaltinis. Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai palaikyti. Kai trūksta jodo, greičiau pavargstame, daromės irzlūs, nervingi, mažiau darbingi. Įrodyta, kad net nedidelis jodo trūkumas gali sukelti ryškius psichikos pokyčius.
Be didelio skaidulų kiekio šiuose jūrų augaluose yra ir daug medžiagų, gerinančių virškinimą ir medžiagų apykaitą. Jodas, cinkas, geležis, fosforas, kobaltas – iš viso 40 elementų – priemonės, normalizuojančios medžiagų apykaitą organizme bei turinčios švelnų vidurius laisvinantį poveikį.
Vienos vertingiausių jūrų kopūstuose randamų biologiškai veiklių medžiagų – alginatai. Jie surenka ir iš organizmo pašalina sunkiuosius metalus, organinės kilmės toksines medžiagas ir laisvuosius radikalus. Patekę į žarnyną, alginatai tiesiog šluote iššluoja tai, ką vadiname šlakais. Tad jūrų kopūstai – puiki ir natūrali detoksikacijos priemonė.
Jūrų kopūstai labai naudingi ir saugantiems širdį: jie reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, neleidžia susidaryti cholesterolio plokštelėms ant kraujagyslių sienelių, normalizuoja kraujospūdį. Ne veltui japonai daug rečiau serga ateroskleroze, negu Vakarų šalių gyventojai.
Taip pat šiuos augaluose esančios biologiškai aktyvios medžiagos aktyvina kraujo cirkuliaciją, limfos nutekėjimą ir neleidžia susidaryti trombams.
Gera žinia moterims – jūrų kopūstai padeda palaikyti tinkamą estrogenų balansą organizme. Dėl to mažėja rizika susirgti krūties vėžiu, malšinami priešmenstruacinio sindromo ar klimakterinio laikotarpio simptomai.
Dažniau valgyti jūrų kopūstų verta ir saugantiems kūno linijas ar norintiems sulieknėti. Prieš keletą metų Niukaslio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų paskelbta žinia tapo tikra sensacija: maža to, kad jūrų kopūstuose labai mažai kalorijų, juose yra medžiagos, kuri trukdo organizmui pasisavinti riebalus. Todėl šios jūrų dovanos gali tapti puikia priemone norintiems atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Šiuo metu atliekamos gilesnės studijos, tačiau pirminiai tyrimai parodė: net nedidelis šios medžiagos kiekis trečdaliu sumažino riebalų pasisavinimą.
Jūrų kopūstai gali būti ir puikus druskos pakaitalas. Tereikia sumalti džiovintus kopūstus ir naudoti vietoje druskos.
Faktų apie jūrų kopūstų teigiamas savybes daugiau nei reikia. Tad įtraukę šias gamtos dovanas į valgiaraštį tapsime tikrais laimėtojais. Tuo labiau, kad vartoti šiuos jūrų augalus galime visus metus – skirtingai nei daržovių, jūrų kopūstų savybės keičiantis sezonams nesikeičia.
