Pasak jos svarbūs yra visai kitokie mitybos principai, o prieš šimtą metų atsiradusi mada derinti maistą tinkamiausia sergantiems, skrandžio ar virškinimo problemų turintiems žmonėms. Visa tai mitybos specialistė pagrindžia argumentuotais teiginiais.
Šį kartą ji kalbėjo apie tai, kaip užtikrinti, kad gautumėte pakankamai baltymų.
T.Šliažaitė palygino riešutų ir sūrio sudėtį: 50 g žemės riešutų yra 8,5 g baltymų, 5000 ml Omega 6 riebiųjų rūgščių ir 300 kilokalorijų.
Tame pat kiekyje sūrio – 12 g baltymų, 270 mg Omega 6 rūgščių ir 200 kilokalorijų.
Taigi, sūryje yra daugiau baltymų ir mažiau kalorijų.
„Būtent vegetarams yra gana sunku gauti pakankamą kiekį baltymų ir nepadauginti kalorijų skaičiaus“, – kalbėjo T.Šliažaitė.
Geriausias baltymų šaltinis, pasak jos, – gyvulinės kilmės produktai. Net labai mažas jų kiekis suteikia mums daug baltymų.
Tad kokius gyvulinės kilmės produktus ji siūlytų įtraukti į mitybą ir kiek juose galima rasti baltymų?
Specialistė išdavė paprastą formulę, pagal kurią sužinosite, kiek baltymų jums reikia per parą: savo svorį kilogramais padauginkite iš 0,8 (sportuojantys turi padauginti iš 1,6), ir sužinosite, kiek gramų baltymų jums reikia.
Pavyzdžiui, viename kiaušinyje yra 6 g baltymų. Tad jeigu pusryčiams suvalgėme 2 kiaušinius, gavome tiktai apie 12 g baltymų, o dar laukia visa diena.
Baltymų šaltinis – ir mėsa. 100 g vištos krūtinėlės yra apie 30 g baltymų, tame pat kiekyje kalakutienos – 27 g, jautienos – 26. „Bet nepamirškime, kad jautiena – ir cinko šaltinis, tad jos dažniau rekomenduoju valgyti žmonėms, kuriuos kamuoja odos, virškinimo sistemos problemos“, – priminė T.Šliažaitė.
Puikus baltymų šaltinis – ir lašiša: 100 g lašišos yra 26 g baltymų. Taip pat ji turtinga Omega 3 riebiosiomis rūgštimis, kurios labai reikalingos imuninei sistemai, plaukams, odai.
Dar vienas puikus produktas – naminis sultinys: 100 g yra apie 17 g baltymų.
Jogurte baltymų yra kiek mažiau: 100 g – 3,5 g. Tame pat kiekyje ožkų pieno sūrio – 7,5.
O ką daryti tiems, kurie nevalgo gyvulinės kilmės produktų? T.Šliažaitė išvardijo augalinės kilmės baltymų šaltinius.
Pavyzdžiui, viename puodelyje špinatų yra apie 1 g baltymų, tad juos labai verta įtraukti į racioną vegetarams ir veganams. Panašiai baltymų yra ir lapiniuose kopūstuose. Tad norint gauti kuo daugiau naudos, reikėtų daryti kokteilius, sriubas.
Puodelyje brokolių yra apie 2,6 g baltymų. Beje, ši daržovė labai naudinga moterims, mat joje esančios medžiagos padeda subalansuoti hormonus.
Kitas baltymų šaltinis – bolivinių balandų sėklos. Puodelyje virtų bolivinių balandų yra daugiau nei 8 g baltymų. Tiktai nereikėtų pamiršti: kai valgome daug grūdinių produktų, gauname ir daug kalorijų. Puodelyje virtų bolivinių balandų yra 222 kalorijos. Tad šias kruopas T.Šliažaitė siūlytų maišyti su brokoliais, špinatais, pomidorais, kitomis daržovėmis.
Baltymų yra ir riešutuose. Pavyzdžiui, 50 migdolų yra 10,5 g baltymų.
Naudinga valgyti ir ankštinius, pavyzdžiui, 200 g lęšių yra apie 18 g baltymų. 170 g juodųjų pupelių – 15 g. Puikus baltymų šaltinis – ir lukštentos kanapių sėklos: dviejuose šaukštuose yra apie 11 g baltymų.
