Patarimai keliautojams: ką valgyti, kad išliktumėte sveiki

Vasara – ne tik nuostabus laikas lepintis saule ir šviežiu maistu, bet dažnai tai ir laikas, kai galime atsipūsti ir leistis į keliones pamatyti vis naujų kraštų. Laukdami ilgai planuotų atostogų norime pasirūpinti savo sveikata ir užtikrinti, kad per keliones jaustumės kuo geriau.

Nėra nieko blogiau, kaip sirgti per atostogas, būtent dėl to reikia pasirūpinti, kad imuninė sistema veiktų optimaliai.<br>123rf.com
Nėra nieko blogiau, kaip sirgti per atostogas, būtent dėl to reikia pasirūpinti, kad imuninė sistema veiktų optimaliai.<br>123rf.com
123rf.com
123rf.com
 Tautvilė Šliažaitė.
 Tautvilė Šliažaitė.
Daugiau nuotraukų (3)

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė

Jul 26, 2019, 12:57 PM

Nėra nieko blogiau, kaip sirgti per atostogas, būtent dėl to norime pasirūpinti, kad imuninė sistema veiktų optimaliai. Dažnai ligas siejame su bakterijomis ir virusais, kurių gausa mus atakuoja nuolat, bet ypač kai esame uždarose erdvėse – automobilyje, autobuse ar lėktuve. Būtent dėl šios priežasties svarbu rinktis produktus, kuriuose natūraliai gausu gerųjų bakterijų, – jogurtą, kefyrą ar raugintus produktus.

Pastebėta, kad žarnyno mikroflora turi itin svarbią įtaką mūsų imunitetui. Būtent dėl šios priežasties, ypač jei keliaujate į tolimus kraštus, vertėtų net susimąstyti apie gerųjų bakterijų vartojimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tokių papildų vartojimas sumažina riziką pasigauti keliauninkų viduriavimą.

Taip pat nereikėtų pamiršti į mitybą įtraukti kuo daugiau prieskonių – česnakų, raudonėlių, rozmarinų ar čiobrelių. Jie pasižymi antibakterinėmis ir antiuždegiminėmis savybėmis.

Keliaudami po Rytų šalis būkime itin atsargūs su vandeniu, gerkime buteliuose parduodamą ir venkime ledukų.

Pažvelgus kitu aspektu, gali būti, kad mūsų imuninės sistemos problemos susijusios su nervų sistema. Kai pagaliau atsipalaiduojame, pradeda pulti ligos.

Tokiu atveju itin svarbu, kad mūsų racione būtų gausu baltymų, kurie naudingi nervų sistemai, bei omega-3 riebalų rūgščių, kurių galime rasti riebiose žuvyse – silkėje, lašišoje, šprotuose.

Jei yra galimybė, rekomenduočiau rinktis ir jūrų gėrybes – austres, kuriose itin gausu cinko, kuris naudingas ne tik imuninei sistemai, bet ir virškinimui bei nervų sistemai.

Ką daryti, jei pykina:

* Itin svarbu, kad būtume pavalgę, bet nepersivalgę. Pastebėta, kad alkis ar persivalgymas gali pabloginti simptomus.

* Gerkime pakankamai skysčių ir venkime alkoholio.

* Pasiimkime šviežio ar džiovinto imbiero, pradėkime kramtyti kelionės pradžioje. Pastebėta, kad imbieras padeda sumažinti pykinimą ir teigiamai veikia virškinimo sistemą. Imbierą siūlyčiau taip pat vartoti, jei ilgą laiką tenka vairuoti – kad padėtume koncentracijai.

Ilgai sėdint maudžia kojas:

* Reikėtų susimąstyti apie magnio kiekį racione. Jo gausu žalios spalvos daržovėse, riešutuose ir net kai kuriame mineraliniame vandenyje.

* Svarbu reguliariai atsistoti, pavaikščioti, jei yra galimybė, atlikime trumpą mankštą.

Vidurių užkietėjimas:

* Itin dažnai žmonės skundžiasi nereguliariu tuštinimusi keliaujant. Tokiu atveju reikėtų susimąstyti apie skaidulų kiekį maiste, galima pasiimti ispaninių šalavijų sėklų ar linų sėmenų, sėklas mirkyti vandenyje ir valgyti prieš pusryčius.

* Itin svarbu, kad gertume pakankamai skysčių, stenkimės rinktis bent apie 2–3 l vandens per dieną.

* Kelionėse mums dažnai norisi išbandyti kuo įvairesnius patiekalus, labai rekomenduočiau, kad juose būtų gausu daržovių ar viso grūdo kruopų, kurios palengvina tuštinimąsi. Kaip užkandį visada galime rinktis riešutus.

Prisitaikymas prie skirtingų laiko juostų

Natūralus cirkadinis ritmas itin glaudžiai susijęs su mūsų energija, kai norime eiti miegoti ir keltis. Šioje vietoje itin daug įtakos turi hormonas melatoninas. Jis išskiriamas, kai esame tamsoje, tačiau jo gamyba sustoja esant šviesai. Būtent dėl šios priežasties rekomenduojama kuo labiau prisitaikyti prie vietos, į kurią atskridome, laiko zonos. Jei atskridus į naują šalį dar šviesu, praleiskime kiek galėdami daugiau laiko natūralioje šviesoje, jei tamsu – venkime dirbtinės šviesos (ekranų, ryškios šviesos miegamajame), nes tai gali sutrikdyti melatonino, kuris atsakingas už geresnę miego kokybę, gamybą. Stenkimės, kad miegamajame būtų kuo tamsiau, nes net maža šviesa kaip televizoriaus įjungimo lemputė gali daryti įtaką miegui.

Apsauga nuo saulės

Nors itin svarbu apsisaugoti nuo saulės, reikėtų nepamiršti, kad saulė yra geriausias vitamino D šaltinis. Jau ne vienus metus atlikdama vitamino D tyrimus su savo pacientais Lietuvoje pastebėjau, kad jo trūkumas yra itin dažnas reiškinys.

Reikėtų nepamiršti, kad saulės kremai turės neigiamą įtaką vitamino D pasisavinimui, būtent dėl šios priežasties būtų naudinga bent 10 minučių per dieną praleisti saulėje nenaudojant kremo.

Geriausiai rinktis tokias vietas kaip rankos ar kojos, kurios mažiau linkusios į nudegimus.

Itin svarbu pasirūpinti ir maistinėmis medžiagomis, kurios apsaugotų odą. Čia mums itin svarbus vitaminas C, kurio gausiai randame neapdorotuose vaisiuose ir daržovėse.

Vasarą itin mėgstamas arbūzas – puikus pasirinkimas odos sveikatai pagerinti. Nors oranžinis melionas – puikus beta karoteno šaltinis, būkite atsargūs, nes esant karštam klimatui šis vaisius tampa itin dažna apsinuodijimo priežastimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.