Kai kurie netgi renkasi kraštutinai ilgus pasninko laikotarpius, tačiau, kaip parodė naujas Kalifornijos universiteto San Diege atliktas tyrimas, labai kankintis neverta: kur kas paprasčiau laikytis plano 10:14, tai yra, valgyti leidžiama 10 valandų per parą, o likusias 14 nevalgyti.
Tai ne tik įmanoma, bet ir padeda numesti svorio bei pagerinti cholesterolio rodiklius.
Vos per 12 savaičių 19 tyrimo dalyvių, kurių dauguma buvo nutukę, sumažėjo kūno masės indeksas, daugeliui jų sumažėjo kraujospūdis, cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje.
Prieš tyrimą dalyviams buvo nustatyta priešdiabetinė būklė, tačiau tyrėjai sako, kad dabar jie galėtų net ir išvengti ligos.
Amerikos širdies asociacija nurodo, kad 47 milijonai žmonių, gyvenančių JAV, serga metaboliniu sindromu – tai galimų būsimų ligų kompleksas. Dėl jo asmenys rizikuoja susirgti širdies ligomis ar patirti insultą.
Maždaug trečdaliui JAV suaugusiųjų nustatomi bent trys iš šių penkių metabolinio sindromo rizikos veiksnių: padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, aukštas trigliceridų kiekis, žemas gerojo cholesterolio lygis ir riebalų sankaupa pilvo srityje.
Apie 85 procentai žmonių, kuriems būdingi šie simptomai, taip pat serga 2 tipo cukriniu diabetu.
Tyrimo bendraautorė dr. Pam Taub teigia, kad nustačius metabolinį sindromą dar yra galimybių ką nors pakeisti. O jeigu žmogus suserga diabetu ir pradeda vartoti insuliną, ką nors pakeisti tampa praktiškai nebeįmanoma.
Kardiologe dirbanti P.Taub teigia skatinanti pacientus keisti gyvenimo būdą, tačiau labai sunku priversti juos imtis ilgalaikių pokyčių.
Daugelis dietų laikomos netvariomis arba kai kuriais atvejais net kenksmingomis, tad aiškinantis trumpalaikio badavimo poveikį reikėjo atlikti mokslinius bandymus.
San Diego mokslininkai į tyrimą įtraukė 19 žmonių, kuriems nustatytas metabolinis sindromas.
Dauguma tyrimo dalyvių buvo nutukę, o 84 procentai iš jų vartojo bent vieną vaistą dėl kurio nors iš metabolinio sindromo veiksnių.
12 savaičių jie turėjo laikytis pertraukiamo badavimo grafiko. Tyrimo dalyviai nieko nevartojo 14 valandų per parą. Bet per likusias 10 valandų jie galėjo valgyti bet ką, bet kada ir tiek, kiek norisi.
Visi tyrimo dalyviai buvo linkę atidėti pusryčius vėlesniam laikui – jie pusryčiaudavo praėjus maždaug porai valandų po to, kai atsikėlė, o vakarienę valgydavo anksčiau, nei buvo įpratę.
Po 12 savaičių tyrimo dalyvių kūno riebalų kiekis, kūno masės indeksas (KMI) ir svoris sumažėjo maždaug trimis procentais.
Daugeliui tyrimo pabaigoje nustatytas mažesnis cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje, o 70 procentų teigė, kad pradėjo geriau miegoti.
Iš tikrųjų eksperimento dalyviai buvo tokie patenkinti pažanga ir tuo, kaip jie jautėsi, kad du trečdaliai tęsė tokį gyvenimo būdą ir tyrimui pasibaigus.
„Buvo daug diskusijų apie pertraukiamą badavimą ir apie tai, kokį laiko tarpą žmonės turėtų nevalgyti, kad iš to gautų naudos, – komentavo Salko instituto profesorius Satchidananda Panda. – Remiantis tuo, ką stebėjome atlikę tyrimą pelėmis, atrodo, kad 10 valandų laiko intervalas yra pakankamas.
Tuo pat metu tai nėra intervalas, kuris būtų neįveikiamas ir kurio būtų sunku laikytis ilgai.“
Parengta pagal dailymail.co.uk
