Badavimas – ar trunkantis savaitę, ar vos dieną – šiandien itin populiarus. Antai Vokietijoje surengtos apklausos rezultatai atskleidė, kad net 63 proc. šios šalies gyventojų mano, jog laikinas maisto atsisakymas prasmingas sveikatos požiūriu.
Dabartiniais laikais, kurie pasižymi besaikiu vartojimu ir dažnu stresu, sąvoka „mažiau“ suteikia galimybę kūnui ir psichikai vėl susigrąžinti pusiausvyrą.
Laikinas maisto atsisakymas gali daryti stebuklus.
„Badavimas – siekis patirti gyvenimo pilnatvę, į tai žvelgiant iš tam tikro atstumo. Geriausia – tuščiu skrandžiu ir blaiviu protu“, – sako garsaus vokiečių gydytojo Otto Buchingerio, sukūrusio badavimo kursą, anūkas Raimundas Wilhelmi.
Ilgesnis ar trumpesnis maisto atsisakymas nėra šiuolaikinio persisotinusio žmogaus išradimas. Jau ne vieną tūkstantmetį badaujama dėl kultūrinių ar religinių priežasčių.
Dabar badaujama ir siekiant pašalinti iš organizmo nuodingąsias medžiagas. Tiesa, iš tokio požiūrio medicinos specialistai ilgai šaipėsi.
Žymios „Buchinger Wilhelmi“ badavimo klinikos, įsikūrusios Iberlingeno mieste (Vokietija), šiauriniame Bodeno ežero krante, ilgametis vadovas R.Wilhelmi – knygos „Badavimas suteikia laimės“ autorius.
Jis rašo apie savo senelį, anksti susidomėjusį laikino valgymo ir gėrimų atsisakymo idėja.
„Reikia nugalėti gobšumą! Jokios mėsos! Tik skaidrios sriubos! Susilaikyti nuo alkoholio, nikotino ir kavos. Kai kamuoja alkis, padės truputis vaisių“, – rašė badavimo pradininko titulą pelnęs O.Buchingeris.
Jis neatsisakė tokio požiūrio, nors anuomet tai buvo laikoma kone įžeidimu. Savo badavimo kursą O.Buchingeris prisitaikė sau. Jis po persirgtos anginos kentėjo nuo sunkios uždegiminės ligos – reumato ir nebegalėjo dirbti mediku.
Stabdo nepageidautinus procesus
Tai, apie ką daugiau nei prieš 100 metų numanė O.Buchingeris, dabar patvirtina daugybė studijų.
Moksliniai tyrimai parodė, kad po badavimo atsinaujinus ir atsikūrus ląstelėms žmonės iki solidaus amžiaus lieka sveiki.
Tyrimais nustatyta, kad badavimas stabdo organizme daugelį nepageidautinų procesų, sušvelnina vadinamąsias civilizacijos ligas, tokias kaip aukštas kraujospūdis, diabetas, antsvoris arba dirgliosios žarnos sindromas, daro teigiamą poveikį cholesteroliui ir riebalams kraujyje.
Nauja studija atskleidė, kad savanoriškas maisto vengimas davė gerų rezultatų pacientams, kenčiantiems nuo reumato.
Tyrimo dalyviai badavo vidutiniškai 7–10 dienų. Jau nuo antros dienos keletas ligonių džiaugėsi susilpnėjusiais skausmais ir sumažėjusiu patinimu, pagerėjusiu sąnarių lankstumu.
Turintys aukštą kraujospūdį taip pat teigiamai įvertino badavimo poveikį. Tyrėjai nustatė, kad tarp žarnyno floros ir kraujospūdžio sumažėjimo yra ryšys.
Tyrimo dalyviai, kurių mikrobioma – organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma – dėl badavimo labiausiai pasikeitė, nurodė ir kad sumažėjo kraujospūdis.
Tai reiškia, kad žarnynas – organas, turintis didžiausią poveikį imuninei sistemai, ir pateikia dar vieną veiksmingą badavimo poveikio visam organizmui įrodymą.
Už atradimą – Nobelio premija
Kas badaujant iš tikrųjų vyksta organizme?
Badavimas suaktyvina autofagiją. Tai procesas, kai ląstelės pačios save suvalgo. Už autofagijos atradimą 2016-aisiais japonui ląstelės biologui Yoshinori Ohsumi buvo paskirta Nobelio medicinos premija.
Stresą patyrusios ląstelės dėl laikino maisto stygiaus atmeta nereikalingas sudėtines dalis, o tai reiškia žemiausio lygio detoksikaciją. Dėl laikino maisto stygiaus ląstelės turi net naudos.
Ypač stipriai pažeistos, save suvalgiusios ląstelės dažnai pakeičiamos naujomis, sveikomis.
Kai kurių tyrėjų nuomone, badavimas, kaip ir sportas, fizinis aktyvumas, – veiksminga ir patikima medicinos priemonė.
Autofagijos proceso metu, vaizdžiai sakant, į šalį nustumiamos bakterijos ir virusai. Nustatyta, kad kilus uždegimams ir infekcijoms imuninės sistemos darbas geresnis, kai organizmas laikosi energijos taupymo režimo.
Britės tyrimas
Kai kurie tyrėjai stengiasi išsiaiškinti, ar badavimas gali būti pritaikytas vėžiui gydyti. Esama ir džiuginančių rezultatų.
Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie likus dviem dienoms iki chemoterapijos badavo, patyrė mažiau varginančio šalutinio poveikio, tokio kaip pykinimas ar nuovargis.
Bet tolesnį badavimo poveikį iki šiol buvo stengiamasi atskleisti tik darant bandymus su gyvūnais. Kūno ląstelės, badaudamos ir taupydamos energiją, akivaizdžiai tapo atsparesnės.
Tuo metu vėžio ląstelės – priešingai. Pastarosios tapo labiau pažeidžiamos. Anot tyrėjų, jos neturėjo plano B, kai dėl badavimo laikinai negavo energijos iš maisto.
Labai įdomų tyrimą atliko britė Rona Antoni. Mitybos specialistė palygino antsvorį turinčių ir badavusių asmenų kraujo tyrimą su tų, kurie ilgą laiką valgė mažiau.
Rezultatai sukėlė nuostabą. Badaujančiųjų, palyginti su grupe, kuri laikėsi dietos, riebalų kiekis kraujyje buvo sumažėjęs iki 40 proc.
Trys dienos – du metodai
Ką reiškia laikinas badavimas? Ar dvi savaites atsisakyti sočios mitybos? Ar dvi savaites vengti alkoholio?
Pasak specialistų, stipriausią, veiksmingiausią ir greičiausią gydomąjį poveikį daro vadinamasis klasikinis – trijų dienų ir ilgesnis – badavimas.
Prie šios rūšies badavimo priskiriami du metodai. Pirmasis, kai po žarnyno valymo dar vartojami maistingosiomis medžiagomis papildyti skysčiai. Be to, taikomos medžiagų apykaitą pagreitinančios procedūros – kūno įvyniojimas ir masažai.
Antrasis metodas buvo populiarus prieš 100 metų. Jo esmė – kramsnoti kvietines bandeles užgeriant pienu. Dabar šis metodas laikomas pasenusiu – glitimo ir laktozės geriau vengti, nes tai gali sukelti virškinimo sistemos ligas. Pavyzdžiui, celiakiją (glitimo netoleravimą) ir laktozės netoleravimą.
Šiomis naujomis žiniomis garsiausios pasaulio klinikos ir sanatorijos grindžia savo badavimo programas.
Tiesa, badavimas nėra tas pat kaip paprastas pasivaikščiojimas gryname ore.
Medikai pastebėjo, kad pirmomis dienomis pacientai patiria trumpą silpnumo fazę. Po jos galiausiai tikrai gerai jaučiasi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
Požiūris, kad badavimas tėra galimybė atsikratyti poros nereikalingų kilogramų, klaidingas.
Parengė Ona Kacėnaitė
