Paprastieji putinai yra maždaug 5 metrų aukštį pasiekiantys tamsiai žalios spalvos krūmai kiek raukšlėtais lapais. Žiedai – vešlūs balti arba gelsvi, skleidžia stiprų aromatą.
Putinų krūmus iki vėlyvos žiemos puošia ryškiai raudonos uogos šiek tiek blizgančiu paviršiumi.
Žmogui naudingiausios karčiu skoniu pasižyminčios laukinių putinų uogos, tačiau geromis savybėmis pasižymi ir ant kultūrinių putinų krūmų prisirpusios uogos.
Norintiems putinus auginti savo sode ar kieme rekomenduojama rinktis saldžiavaisių putinų veisles. Juolab kad putinai yra nereikalaujantys išskirtinių sąlygų augalai ir gana lengvai prigyja naujoje vietoje.
Išskirtinė putinų uogų vertė – vitamino C gausa. Tai imunitetą stiprinanti priemonė, kurios griebtis patariama pajutus peršalimo simptomus.
Uogose dar yra vitaminų A, E, P, K, taip pat gausu mikroelementų ir mineralų, kurie yra puikus kalio šaltinis.
Tarp kitų organizmui naudingų medžiagų šių raudonų uogų sudėtyje yra organinių rūgščių, karotinoidų, pektino, taninų, glikozidinių medžiagų.
Pastebima, kad putinų uogos pasižymi ir organizmą tonizuojančiu, ir medžiagų apykaitą normalizuojančiu, ir raminamuoju poveikiu. Pastarąjį lemia uogose esančios valerijoninės rūgštys.
Uogos turi poveikį širdies veiklai, yra natūrali šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.
Idealus organizmą stiprinantis derinys – putinų uogos ir medus.
Natūralios medicinos atstovai kovai su ant odos atsivėrusiomis opomis ar pūliniais pataria griebtis putinų uogų nuoviro arba antpilo.
Putinų uogas patariama trinti su cukrumi, šaldyti, džiovinti ar naudoti džemams, kompotams, kisieliui, uogienei gaminti.
Sveikos gyvensenos šalininkai iš kokybiškų nuplautų uogų rekomenduoja spausti sultis.
Kulinarijoje putinų uogos tinka želė ir saldiesiems patiekalams gaminti. Itin skanus putinų uogų, sumaišytų su cukrumi ir varške, įdaras.
