Beveik šimtą kilometrų nuo Berlyno į pietryčius nutolęs kraštas vasarą tampa milžiniška agurkų plantacija, o Liubenau miestas – Vokietijos agurkų sostine.
„Tokių skanių agurkų kaip Šprėvalde niekur nerasite“, – tikino turizmo agentūros atstovė Regina Zibell.
Nėra tokių prieskonių, kurie netiktų agurkams
Agurkų paslaptis – ne kokie nors prieskoniai, o derlinga Šprėvaldo dirva ir vanduo, kurio sudėtyje yra gerokai daugiau geležies nei kituose Vokietijos kraštuose.
Vanduo sudaro beveik 96 proc. agurko masės, todėl jo kokybė ir sudėtis labai svarbi.
Šiame Rytų Vokietijos regione iš agurkų gaminamos ne tik salotos, sriubos, troškiniai, bet ir gaivieji gėrimai, trauktinės.
Agurkų patiekalams naudojami ne tik tradiciniai prieskoniai – krapai, česnakai, kalendros, laurų lapai, bet ir krienai, garstyčios, saldžiosios paprikos, mėtos, raudonėliai.
„Nėra prieskonių, kurie netiktų šioms daržovėms“, – sakė R.Zibell.
Raugiant agurkus naudojami bazilikai, vaistinės melisos, vynuogių ir vyšnių lapai.
Šprėvalde troškulys malšinamas agurkų gaiva, pagaminta iš šviežių pjaustytų agurkų, cukraus ir mėtų lapelių.
Kulinarijos paveldu besidominčiai R.Zibell kartais praverčia ir jos senelės receptai. Kai moteris neturi laiko, savo šeimai išverda agurkų sriubos.
Šiam patiekalui reikia 2-3 agurkų, vieno pomidoro ir iš anksto išvirto vištienos sultinio. Sriuba gardinama padažu iš miltų, sviesto, grietinės ir pipirų. Galima išspausti ir pusę citrinos.
Ruošiant šviežių agurkų salotas, labai svarbu padažas. Į jį būtina berti ne tik druskos, bet ir cukraus, šviežių krapų, pipirų. Vietoj cukraus galima įdėti šaukštelį medaus. Tiks ir šaukštelis acto. Dėl rūgšties, kaip tikina vokiečių šeimininkės, agurkai būna kietesni.
Liubenau mieste populiariausias suvenyras – molinis agurkas. Agurkus čia pradėta auginti dar prieš pusantro tūkstančio metų. Apie tai pasakojama šio miesto muziejuje, kur eksponuojami specialūs agurkų rauginimo kubilai, atskleidžiamos paslaptys, kaip vokiečiams pavykdavo kuo ilgiau išlaikyti agurkus šviežius.
Vokiečių rašytojas Theodoras Fontane, lankęsis Šprėvalde 1870 metais, savo dienoraštyje rašė, kad šiame krašte per metus būdavo parduodama daugiau agurkų statinių nei Europos didmiesčiuose.
Krienų iš lysvių niekas neraudavo
Nuo 1910-ųjų Liubenau vyksta garsus agurkų turgus. Jo metu miestą užtvindo minios turistų.
Atvykėliai gali keliauti specialiu pažintiniu maršrutu – apžiūrėti šiltnamius, daržus, raugyklas. O 250 kilometrų ilgio dviračių taką žymi specialus ženklas – ant dviračio užsiropštęs agurkas.
Agurkais kvepia net Liubenau senamiesčio centre, prie bažnyčios. Agurkų galima paragauti ir plaukiant Šprė upe. Visose prieplaukose galima rasti vietos šeimininkų paruoštų gardumynų.
Turistus dažniausiai plukdo ir įvairiais patiekalais vaišina moterys, pasipuošusios sorbų – vakarų slavų nacionaliniais drabužiais.
Dabar Vokietijoje gyvena apie 60 tūkstančių sorbų, iš jų apie 20 tūkstančių sorbų kalbą vadina gimtąja.
Brandenburgo žemėje, Lėdės kaime, po atviru dangumi įsikūrusį buities muziejų galima pasiekti tik valtimi. Visose medinėse trobose – po atskirą kamarą, kur kubiluose rūgdavo agurkai.
Darželiuose po langais šalia daugiamečių gėlių – krienai. Sorbų moterys stengdavosi, kad jų nepritrūktų.
Naikinti šiuos augalus kaip piktžoles moterims būdavo nevalia – tada jos neturėtų, kuo gardinti agurkų.
Su garstyčių sėklomis marinuoti agurkai
Reikės:
5 kilogramų agurkų;
12 valgomųjų šaukštų cukraus;
100 g garstyčių grūdelių;
375 mililitrų acto;
trijų valgomųjų šaukštų druskos;
trijų vidutinio dydžio svogūnų;
pusės vidutinio dydžio krieno šaknies.
Agurkus nuplaukite, nulupkite žievę, supjaustykite kubeliais. Svogūnų galvutes perpjaukite perpus. Nuskuskite ir supjaustykite krieno šaknį.
Prieskonius, druską, cukrų, actą supilkite į puodą, sudėkite agurkus, palaikykite per naktį, kad išsiskirtų kuo daugiau sulčių.
Ryte agurkus sudėkite į stiklainius, pavirinkite 10 minučių ir užsukite dangtelius.
