Artėjant šventėms neretai sukame galvas, kokių įdomesnių patiekalų pasigaminti ir nustebinti svečius bei artimuosius.
Kaunietė, Žolinčių akademijos vadovė D.Kunčienė įsitikinusi, kad ir šventinės Kūčių ar Kalėdų vaišės gali ne apsunkinti organizmą, o būti sveikos ir naudingos.
Moteris yra sukūrusi ne vieną autorinį skanskonių, skaniukų ir skanainių receptą. Jų sudedamąsias dalis galima užsiauginti ir ant palangės.
Sėklas daigina pati
D.Kunčienė pasakojo, kad nedaug kas susimąsto, koks nuostabus dalykas yra sėklos. Jose slypi nepaprasta energija ir daugybė vitaminų bei mineralinių medžiagų.
„Geriausiai sėklas daiginti patiems. Ant palangės žaliuojantys augalai yra ne tik vertingi, bet ir skanūs“, – įsitikinusi moteris.
Kaunietė pati daigina garstyčių, pipirnių grūdus ir lapinius ridikėlius, saulėgrąžas, kviečius.
Vazonuose auga įprastos salotos, svogūnai bei įvairios prieskoninės žolės – raudonėlis, rozmarinas, bazilikas, saulėgrąžų daigai, lauro medelis, mėta.
Prieskoniai gerina virškinimą
„Žmogaus mitybai būtinos ne tik daržovės, bet ir prieskoniniai augalai. Jie ne tiktai pagardina patiekalus, bet ir gerina virškinimą. O tai ypač svarbu, kai laukia švenčių maratonas“, – įsitikinusi D.Kunčienė.
Prieskonines žoles galima valgyti šviežias arba susidžiovinti. Jas galima naudoti gaminant skanskonius.
Skanskoniai yra autoriniai D.Kunčienės kūriniai – iš įvairių maistinių ir vaistinių augalų sukomponuoti gaminiai. Jų pagrindą sudaro sėklos ir aromatiniai, chlorofiliniai, skanių gleivių ar švelnios ląstelienos turintys augalai.
Sudedamosios dalys paprastos
Skanskoniais galima gardinti košes, sumuštinius, žuvies, kiaušinių patiekalus. Kai kurie tinka valgyti su medumi, pasninkaujant galima krimsti vienus.
„Skanskonius reikėtų kuo ilgiau palaikyti burnoje, kad atsiskleistų visas jų skonis“, – patarė D.Kunčienė.
Taip pat sveikuolė patarė pasigaminti ir skanainių bei skaniukų. Tai taip pat įdomūs pagardai bei desertai, kurių gamybai nereikia įmantrių, negirdėtų sudedamųjų dalių.
D.Kunčienei patinka gydytojos žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės pasakymas: „Namuose pasižvalgius, kai ką visai panašiai, kai ką tik apynaujai, bet tikrai nemažai susirasti galima. Jei tik kiek pasuksime galvą, tikrai nereikės skųstis, kad negalime savų skanskonių susirinkti.“
Kaip pasigaminti skanskonių?
Reikės:
100 g saulėgrąžų sėklų miltelių
100 g linų sėklų miltelių
100 g kanapių sėklų miltelių
50 g sezamo sėklų miltelių
100 g kiaulpienių šaknų miltelių
50 g juodgrūdės sėklų
Trintų šermukšnių uogų
Visas sėklas reikia sumalti kavamale ir sumaišyti. Mišinys labai derės su trintomis šermukšnių uogomis.
Tokia užtepėle gardinami įvairūs patiekalai, ji valgoma su bulvėmis, daržovėmis, duona. Užtepėlę reikia dėti į lėkštę ar ant produktų, nevirti ir nekepti, nes pradings vertingos medžiagos.
Saulėgrąžų skanainis su tarkuotais krienais
Reikės:
1 stiklinės maltų daigintų saulėgrąžų
0,5 citrinos arba šaukšto svarainių sulčių
2 šaukštų tarkuotų krienų
1–2 šaukštų džiovintų prieskoninių žolių – baziliko, petražolių, saliero ar kitų mėgstamų prieskonių
Trupučio druskos
Viską sumaišyti ir valgyti su duona, bulvėmis, bulviniais blynais. Mišiniu galima gardinti troškinius, sriubas.
Žolinčių skaniukas
Reikės:
1 šaukšto kakavos
2–3 šaukštų sumaltų grikių
2 šaukštų aguonų
2 šaukštų rudojo cukraus arba medaus
100 ml vandens
Cinamono arba mėtų, muskato riešuto, kardamono
Į vandenį reikia suberti kakavos miltelius ir maišant kaitinti iki virimo. Tada sudėti sumaltus grikius ir dar kaitinti. Jei per daug sutirštėja, įpilti vandens. Mišinį saldinti cukrumi arba medumi.
Nuplikyti aguonas, nukošti ir viską sumaišyti. Skaninti prieskoniais. Galima įdėti šviežių sutrintų mėtų. Masę kaitinti iki taps vientisa kaip šokoladas.
