Apie šaldiklyje saugomą ir visad ant sviestu pateptos duonos pasiruošusią keliauti skumbrę esu rašiusi. Bet kadaise pabandžiau taip pat ruošti silkę – man asmeniškai skonis patiko dar labiau, nes ji turi pakankamai riebumo, tačiau neturi specifinio poskonio, kuriuo didžiuojasi skumbrė. Žodžiu, dabar mano šaldiklyje visada yra abiejų žuvų užkandžio.
O antrasis atradimas – foršmako ar dar kitaip vadinavo silkės kapotinio tolimas pusbrolis.
Gamindama tikrąjį, pagal litvakų recetūras, visada bambėdavau, nes malant silkę užsikimšdavo mėsmalė, kaskart ją išrinkinėdama kartodavau sau, kad daugiau šio užkandžio ant mano stalo nebus. Bet namiškiai bent kas pusę metų vis primindavo – „jau norim“...
Bandžiau malti virtuvės kombaino peiliais – gavosi košė tiek išvaizda, tiek skoniu.
O praėjusią žiemą vieną tamsią dieną, kai viskas vyksta sulėtintai, pamaniau – jei jau kapotinis, tai gal reikia sukapoti? O gal net sutarkuoti? Laiko turėjau į valias, produktų irgi, todėl didžiausiu ir aštriausiu peiliu ir burokine tarka smulkinau produktus ir likau labaaaaai patenkinta. Viskuo.
Taigi jei jau užsuku į mėgstamą žuvies parduotuvėlę, imu dvi didesnes silkes (sūdytas, su galvomis) ir visad pasiruošiu tiek češkavonės, tiek kapotinio.
Papildomai reikės:
- 2 kietai virtų kiaušinių,
- 2 nedidelių obuolių,
- 1 nedidelio ar pusės didesnio svogūno,
- žiupsnio maltų raudonųjų ir žiupsnio maltų juodųjų pipirų (galima naudoti ir aitriuosius, jei mėgstate aštrumą),
- 1/4 citrinos sulčių (nepilno valgomo šaukšto),
- 2 v. š. tyro aliejaus (naudoju savo gamintą moliūgų, galima keisti bet kuriuo mėgiamu),
- 2 skiltelių česnako.
Silkes išpjaustau ir nulupu odą – paruošiu filė.
„Češkavonė“
Dvi filė juostas iškapoju peiliu eglute, įpjovos neturi pilnai perpjauti žuvies, tik įpjauti. Neįgudusiems leistina padaužyti mėsos plaktuku.
Smulkiai sukapoju česnaką, tolygiai paskirstau ant žuvies, užberiu juodų maltų pipirų, dar gardžiau užmalti kelių rūšių pipirų iš malūnėlio.
Atsikerpu du nemažus maistinės plėvelės kvadratus, ant kiekvieno dedu filė puselę ir atidžiai susuku į vyniotinį, plevelės galus apsuku kuo standžiau. Vyniotinius dedu į šaldiklį.
Kai norisi ko nors ant juodos duonos riekės, patepu ją lydytu sviestu, iš šaldiklio traukiu „češkavonę“, atvynioju reikiamą dalį ir kuo aštresniu peiliu ant pjaustymo lentelės „padrožiu“ ledinės žuvies drožlių. Vyniotinį nedelsdama suvynioju ir dedu atgal į šaldiklį.
Silkės kapotinis
Išverdu kiaušinius ir nulupu, taip pat ir svogūną ir obuolius, pastariesiems dar ir išpjaunu sėklalizdžius. Pirmiausiai ant medinės lentelės smulkiai sukapoju silkę ir svogūną, sudedu į gilesnį indą. Obuolius ir kiaušinius į tą patį indą įtarkuoju stambia tarka, supilu citrinos sultis ir sumaišau. Tuomet gardinu pipirais, kartais dedu ir sezoninių šviežių žolelių, pilu aliejų ir lėtai darkart permaišau.
Skaniausias ragautas variantas – gerai šaldytuve atšaldytias kapotinis, užteptas ant baltos kvietinės duonos. Antra vieta – kapotiniui su juoda Biržų duona.
Receptais pasidalino „Kūmutės virtuvė“
