Prieskoniai – lyg kelionių dvelksmas virtuvėje

Anksčiau restorano „Amandus“ įkūrėjo noras buvo klientui patiekti kuo tikresnio pagrindinio skonio patiekalą. Jis stengėsi, kad prieskoniai neužgožtų esminio produkto skonio. Tą etapą garsus virtuvės šefas prisimena kaip laiką, kai prieskonių – ir aštrumo, ir kitokio stipresnio poskonio – stengėsi išvengti.

„Tik dabar ir pats atrandu, kad kuo toliau, tuo labiau prieskoniai maistui suteikia įvairovės ir atpažįstamumo. Apie prieskonius pradėjau galvoti tuomet, kai reikėjo užsidaryti namuose – kai pasaulį ištiko koronaviruso pandemija. Tuomet ir atradau laiko pasiimti visus 60 indelių prieskonių, kuriuos radau savo namuose ar restorane, ir eksperimentuoti – daryti įvairiausių prieskonių mišinius ir jais gardinti nebūtinai tik tuos produktus, kuriems teoriškai jie skirti“, – pasakojo Deivydas.

Taip Deivydo galvoje, o paskui ir lėkštėje atsirado labai netikėti prieskonių deriniai. Kai kurie mišiniai nustebino ir patį virtuvės šefą – įvairiems patiekalams jie suteikė itin subtilų, kitokį, netikėtą skonį.

„Tik tuomet prieskoniai atrado vietą mano gyvenime. Beveik esu tikras, kad daugeliui virtuvės šefų taip kada nors nutinka. Anksčiau žinojau, kokiam patiekalui tinkamas vienas ar kitas prieskonis, o dabar, gamindamas mišinius, supratau – prieskonių naudojimas neturi jokių ribų – tai laisvė.

Šiandien mano lentynoje – daugiau nei 350 rūšių prieskonių, mano visų kelionių lauktuvės – prieskoniai, keliaudamas stengiuosi atrasti keisčiausius, nematytus ir neragautus, o pats vis svarstau, kas dar galėtų pavirsti prieskoniu.

Gal rugio grūdas, neįprasta uoga ar vaisius? Gal tai ne tik produktas, bet ir prieskonis? Kartais žiūriu pro langą į šiltnamyje džiūstančius augalų lapus ir kyla mintis – o gal sumalti jie būtų puikus, kitoks, prieskonis? Visi žinome, kad, pavyzdžiui, vyšnių lapai – puikus prieskonis raugiant šviežius agurkus, o kaip patiekalą pagardintų, tarkime, džiovinti agurkų lapai?“ – samprotavo D.Praspaliauskas.

Virtuvės virtuozas prisiminė, kaip svečiuodamasis Šri Lankoje nustebino visko mačiusius vietos gyventojus. Deivydas lankėsi cinamonmedžių plantacijoje. Kadangi cinamonas išgaunamas tik iš tarpžievio, lietuvis ten sužinojo, kad iš kamieno gaminami kvepiantys dantų krapštukai, o lapai tiesiog išmetami.

„Ten apie cinamoną sužinojau labai daug, o išeidamas paprašiau šiukšlių maišo ir nuo žemės prisirinkau lapų. Kokios puikios tai buvo lauktuvės bičiuliams! Pasiūliau naudoti vietoj laurų lapų“, – prisiminė prieskoniams neabejingas D.Praspaliauskas.

Prieš kelerius metus virtuvės šefo artimieji ir bičiuliai jo sukurtų prieskonių mišinių gavo dovanų per Kalėdas. O kiekvienas svečias, apsilankęs restorane, išeidamas gauna mažą dovanėlę – indelį prieskoniais pagardintos druskos. Deivydas šypsosi, kad ne kartą svečias prasitarė vėl atėjęs dėl dovanos, nes turėta druska jau baigėsi.

Deivydas nevadina savęs eksperimentuotoju – restorano „Amandus“ šefas nori, kad jo svečiai suprastų, kas yra jų lėkštėje. Tačiau ir čia yra patiekalas, kurį šefas pabarsto prieskonių mišiniu, o prie kliento stalo tą prieskonių mišinį paspirgina liepsna.

„Iškart išsiskiria visi eteriniai aliejai, ir klientas užuodžia efektingą prieskonių skleidžiamą aromatą“, – sakė jis.

Deivydo tikslas – sukurti prieskonių mišinius, kurie nebūtų skirti konkrečiam produktui: mėsai, žuviai, daržovėms ar panašiai. Būtent dėl šios priežasties jo bendradarbiaujant su prekybos tinklu „Norfa“ sukurti mišiniai pavadinti ne pagal patiekalus ar produktus, kuriuos derėtų gardinti, ne pagal indelyje dominuojantį prieskonį, o pagal šalių virtuves.

„Prieskonių mišinys nebūtinai turi būti skirtas tik žuviai ar tik mėsai. Čia ir yra „Kolumbo“ naujiena, įdomybė. Mišinys gali būti naudojamas labai įvairiai, o jo idėja – paskleisti tam tikros šalies ar vietovės dvelksmą į savo namus“, – pasakojo jis.

Deivydas išdavė, kad jo namuose šiuo metu karaliauja vienas prieskonių mišinys, kurį šeima naudoja visur: ir su žuvimi, ir su mėsa, ir su daržovėmis. Jam pasibaigus virtuvės šefas sumiksuos kitą – jau kitokį – ir džiaugsis kaskart vis naujais skoniais.

Ir tik itin retai, kai mišinys stebuklingai tinka kokiam nors konkrečiam patiekalui, pavyzdžiui, keptai ančiai, D.Praspaliauskas jo pasilieka ir ateičiai. Tad atradus savo skonio prieskonių mišinį, įsitikinęs jis, prieskonių lentynėlė namuose gali ištuštėti – tiesiog nebereikės daugybės skirtingų prieskonių.

„Norfos“ pirkėjams siūlomi kelių rūšių D.Praspaliausko sukurti „Kolumbo“ prekės ženklo prieskonių mišiniai.

„Man norėjosi skirtingų pasaulio šalių. Bene pirmas galvoje suskambėjo Indijos virtuvės prieskonių mišinys. Bet koks mišinys, kuriame daugiau nei 15 skirtingų prieskonių, man visada primena Indiją. Japoniška virtuvė, turkiška, Argentinos, Šiaurės Amerikos, Sakartvelo ir Italijos – tikiu, kad kiekvienas pirkėjas ras savo favoritą.

Kaip ir sakiau, mano mintis – kad žmogus, gaminantis bet ką, nebūtinai tradicinį tos šalies patiekalą, pajustų to regiono dvelksmą“, – pabrėžė virtuvės šefas.

Pasak Deivydo, indiškas prieskonių mišinys geriausiai atsiskleidžia troškiniuose – ne tik su mėsa, bet ir žuvimi ar daržovėmis. Šiame mišinyje esantis cinamonas, ciberžolės suteikia šilumos ir stiprina imunitetą. Jei kalbėsime apie japoniškos virtuvės prieskonius, čia nerasime jokio aštrumo, o mišinyje esančios žolelės puikiai tiks sultiniams, mėsai, žuviai ar sušiams, kuriuos ruošiame su lengvai apkepta, prieš tai su prieskoniais pamarinuota žuvimi, gaminti.

Argentina Deivydui siejasi su gera mėsa – tai pagrindinis šio regiono patiekalas.

„Sakartvelą rinkausi galvodamas apie chinkalius. Beje, šių prieskonių esu dėjęs į jų tradicinę duonelę – chačiapurius. Jaučiausi kaip Sakartvele“, – šyptelėjo Deivydas ir išdavė, kad šiame mišinyje tikrai rasime kalendrų.

Italija – viskas, kas šviežia: šviežių daržovių salotos, švieži lengvai paruošiami patiekalai, picos, makaronai.

Turkija virtuvės šefui – paslapčių šalis, tad joje gali būti visko. Toks ir šios šalies prieskonių mišinys – vieniems patiekalas išeis vienoks, kitiems – kitoks.

Žirniai su šonine ir sūriu

Jums reikės:

Kaip gaminti:

Svieste 2–3 minutes apkepu smulkintus svogūnus ir šoninę. Kartu su svogūnais ir šonine dedu ir 5 g, arba žiupsnelį, „Kolumbo“ prieskonių. O jie gali būti bet kurie, nelygu, kaip šiandien jaučiatės ar kur norėtumėte keliauti. Jei nenorite eksperimentuoti, rinkitės Italijos virtuvę.

Tada suberiu žirnius ir pusę tarkuoto sūrio. Patroškinu 4–5 minutes. Suberiu smulkintas petražoles ir viską lengvai sutrinu šakute. Gerai išmaišau, paskaninu druska, pipirais, apibarstau likusiu sūriu ir patiekiu.

Skanaus!