Daugkartinei Lietuvos ir tarptautinių kulinarijos varžybų prizininkei ir laimėtojai Aldonai Gečienei pastarasis silkės receptas tapo atradimu, kai ji buvo pakviesta vesti pamoką Tvaraus maisto akademijoje.
Joje šefė pasidalino receptu, kurį įkvėpė prisiminimai iš vaikystės, praleistos pajūrio krašte, darbdavio išmokintu žydišku silkės receptu bei parodė, kaip paprastai išsikepti blynus, kuriems gali būti panaudota ir po švenčių likusi silkė.
Blynai su silke – ir paprasta, ir tvaru
„Augau Žemaitijoje, vienkiemyje. Silkė visada būdavo mūsų namuose. Tėvukas jos labai dažnai norėdavo. Dėdavome ją į popierių ir kepdavome ant žarijų. Ištraukus tą silkę jau pajuodavusiame popieriuje, jį nuimant, nusilupdavo ir silkės oda, likdavo gryna mėsa.
Ją valgydavome su rūgpieniu, bulvėmis, keptomis ar virtomis su lupenomis. Būdavo labai skanu – ar kaip karštas, ar kaip šaltas patiekalas“, – prisimena šefė Aldona Gečienė.
Pasak jos, dabar taip silkę galima kepti ir grilyje arba tiesiog keptuvėje. Joje iškeptą silkę Tvaraus maisto akademijos pamokoje šefė patiekė su virtomis bulvėmis, kastiniu ir pakepintomis kanapėmis.
„Mes esame užmiršę labai daug senoviškų receptų, o jų yra labai įdomių ir netikėtų, tokių, kaip blynai su silke. Juo pasidalino viena moteris, kai, ruošdamasi Tvaraus maisto akademijos pamokai, ėmiau klausinėti pažįstamų, kokie patiekalai su silke per šventes buvo gaminami jų krašte, Aukštaitijoje.
Šis iš tiesų paprastas receptas ir mane nustebino – tereikia išmaišyti vidutinio tirštumo blynų tešlą, pilti po šaukštą tešlos į keptuvę, ant jos dėti po silkės gabaliuką bei vėl užpilti šaukštu tešlos. Tokie blynai persigeria silkės kvapu ir skoniu bei yra sotus patiekalas Kūčių vakarą, kuomet paprastai visi būna labai alkani po dienos pasninko“, – sako A. Gečienė.
Pasak jos, šiems blynams galima naudoti ir po švenčių likusius supjaustytos silkės gabaliukus ir taip nešvaistyti maisto.
Pataria, kaip išsirinkti kokybišką silkę
Daugiau nei 20 metų darbo kulinarijoje patirtį turinti A. Gečienė dalinasi, kad anksčiau silkė buvo vienas pagrindinių patiekalų ir restoranų meniu: „Vasarą silkę patiekdavo su šviežiomis daržovėmis, žiemą – su raugintomis: agurkais, pomidorais.
Dabar turbūt daugumai sunku įsivaizduoti taip patiektą silkę, bet anksčiau, kai šaltuoju metų laiku šviežių daržovių nebūdavo, tai buvo įprasta ir labai populiaru. Dabar restoranuose, ypač viešbučių, silkę galima rasti pusryčių ar banketų, furšetų meniu. Juose įtrauktuose patiekaluose silkė paprastai patiekiama gryna, supjaustyta gabalėliais, o garnyras, pavyzdžiui, su grietine ar majonezu sumaišyti obuoliai ir salierai, patiekiami šalia.“
Viešbučio restorano, kurio virtuvei šiuo metu vadovauja A. Gečienė, reguliariame meniu nėra silkės patiekalų.
„Silkė yra toks produktas, kurį patiekti įspūdingai yra sudėtinga, todėl ji negali būti atitinkamai įkainota ir uždirbti pelno. Dėl šios priežasties dabar, deja, patiekalai su silke retai įtraukiami į reguliarius restoranų ar kavinių meniu,“ – apgailestauja šefė.
Vis tik, ji įsitikinusi, kad silkė niekada nepraras savo populiarumo: „Silkė Lietuvoje ir anksčiau, ir dabar, ir, tikiu, ateityje, bus labai mėgstamas produktas. Silkė ne tik skani, bet ir naudinga sveikatai – sąnariams, odai, plaukams. Žinoma, svarbu silkės nepersivalgyti, nes joje gausu druskos.“
Ne kartą prizines vietas tarptautiniuose kulinarijos čempionatuose ir olimpiadose laimėjusi šefė taip pat pataria, kaip išsirinkti kokybišką silkę: „Kai perku silkę, žiūriu, kad jos oda būtų tolygiai pilkšvai sidabrinė, akys neapsiblaususios, o pilvas neįkritęs.“
Iš jos šventėms namuose A. Gečienė dažniausiai gamina tradicinius patiekalus – taip vadinamą silkę pataluose, silkę su svogūnais ir morkomis. Pati pirmą kartą išgirdusi apie Aukštaitijoje per šventes kepamus blynus su silke, šefė sako, jog dar norėtų sužinoti, kaip silkė tradiciškai buvo, o gal ir šiuo metu yra ruošiama Dzūkijoje.
A. Gečienė dalijasi žydiško silkės patiekalo – foršmako – receptu.
Foršmakas
Reikės:
- silpnai sūdytos silkės filė – 1 vnt.
- obuolio – 1 vnt.
- svogūno – 0,5 vnt.
- sviesto – 1 valgomojo šaukšto
- lydyto sūrelio – 2 valgomųjų šaukštų
- kiaušinių – 2 vnt.
Obuolių tyrei reikės:
- obuolio – 1 vnt.
- baltojo vyno – 0,030 ml
- vandens – 0,030 ml
- cukraus – 1 arbatinio šaukštelio
- brendžio – 1 arbatinio šaukštelio
Kaip gaminti
Nulupkite obuolio odelę, išvalykite šerdį ir supjaustykite stambiomis riekelėmis. Svogūną supjaustykite skiltelėmis ir nuplikykite karštu vandeniu, atvėsinkite.
Kiaušinius išvirkite kietai, atvėsinkite. Sviestą išlydykite ir atvėsinkite, kad būtų kambario temperatūros.
Silkės filė, obuolio gabalėlius, nuplikytą svogūną, kiaušinius sumalkite mėsmale. Malti galima du kartus. Maltą masę sumaišykite su lydytu sviestu ir lydytu sūriu. Gerai išmaišykite. Palikite pastovėti šaldytuve 3-5 val.
Pasigaminkite obuolių tyrelę. Nulupkite obuolio žievelę, obuolį supjaustykite kubeliais, sudėkite į prikaistuvį, užpilkite vandeniu, baltu vynu, supilkite cukrų. Priklausomai nuo obuolio kietumo, virkite 5-10 min. Galiausiai supilkite brendį ir porą minučių nugarinkite garus. Atvėsinkite.
Panaudokite formelę ir atvėsusią foršmako masę formuokite lėkštėje. Šalia patiekite obuolio tyrę. Puoškite duonos traškučiais, daigintiniais, pavyzdžiui, žirnių daigais.
Skanaus!
