Vokietijoje gygvenanti Laima prieš kurį laiką save ir pažįstamus nustebino naujais talentais – sėkmingai daržininkauja ir gali didžiuotis kulinariniais atradimais.
Kasdien savo vyrui L.Janušonytė-Steinhoff ruošia pietus ir vakarienę. Ir nė kiek nesibodi namų šeimininkės vaidmens.
„Lietuvoje prie viryklės beveik neprieidavau, nes pirmiausia tam nebuvo laiko. Sporto žurnalistika įpareigodavo ir vakarais dažnai dirbti, tekdavo filmuoti rungtynes, dažnai išvažiuoti į komandiruotes. Savaitgaliai dažnai būdavo užimti. Valgyti gamindavo mano geroji mamytė, kuri gyveno su manimi.
Kadangi laiko nebuvo, nebuvo ir didelio noro šeimininkauti. Be to, man maistas nebuvo per daug svarbus. Suvalgai duonos riekę su sviestu, apibarstytu cukrumi, ir gerai. Daugiau gaminti pradėjau dar prieš išvykdama į Vokietiją.
Laikui bėgant tiesiog pasinėriau į kulinarinį labirintą ir nebegaliu sustoti. Net mama manęs klausdavo: „Iš kur tu tiek moki?“ Sakydavau: „Mamyte, taigi internetas visagalis, ten visko galima rasti. Svarbu turėti produktų.“
Tad taip įsisiautėjau virtuvėje, kad žiūriu, jog mano vyras svorio priaugo“, – pasakojo L.Janušonytė.
Daugiau apie L. Janušonytės gyvenimą Vokietijoje ir virtuvės atradimus skaitykite čia: „Buvusi sporto žurnalistė L. Janušonytė atrado netikėtą aistrą: „Nebegaliu sustoti“
Su „Savaitgalio“ skaitytojais ji pasidalijo keliais receptais.
Laužo dūmuose rūkyta ar kepta lašiša
Reikės (4 porcijoms):
- apie kilogramą lašišos filė
Filė ištrinkite žuviai skirtais prieskoniais arba, kaip aš darau, druska ir ruduoju cukrumi, galima palaistyti džinu.
Lašišą paprastai kepame sode. Ji kepama ant laužo, kai jau liepsna nebedidelė, o žarijų daug.
Lašišos filė Uwe tvirtina ant specialios lentos, kuri bent 10 valandų mirkoma vandenyje, kad nesudegtų. Ta lenta su lašiša tvirtinama prie laužavietės didelio puodo krašto. Kepama maždaug 40 min.
Skanu valgyti su žaliais smidrais arba žalių smidrų, gražgarsčių ir braškių salotomis. Paprasta ir gurmaniška.
