„Iš pradžių pamaniau, kad virtuvėje tai šen, tai ten plasnoja per atvirą langą priskridusios mažytės naktinės peteliškės.
Sunerimau tik po kurio laiko, kai pamačiau virtuvės sienomis ir lubomis ropojančias nedideles kirmėles.
O kai atvėriau spintelės, kur laikomi birūs maisto produktai, duris, mane apėmė siaubas.
Čia tos „peteliškės“ ėmė skraidyti vos tik atvėriau kartono dėžutes ar polietileno maišelius su ryžiais, makaronais, manų kruopomis.
Kruopos, miltai buvo tarsi sukibę voratinkliu, tarp jų matėsi mažyčiai vos plika akimi įžiūrimi vikšriukai“, – guodėsi ne viena mano pažįstama po akistatos su maistinėmis kandimis.
Kaip atrodo šie grūdiniai kenkėjai žinau ir aš.
Neseniai teko išmesti dvi savaites namuose pragulėjusią neatidarytą plastikinę pakuotę su neišgliaudytais žemės riešutais – kai užsimaniau jų paskanauti, pakuotėje tarp riešutų išvydau ne vieną ir ne dvi kirmėles bei ir iš jų jau išsiritusias skraidančias kandis.
Tas pats laukė ir atvėrus prieš mėnesį pirktų grikių maišelį.
Niekaip negalėjau suprasti, kaip maistinės kandys ten atsirado ir kaip sugeba „išgyventi“ įkalintos sandariame bei tvirtame plastike.
Plastiko pakuotė – ne kliūtis
„Maisto produktų pakuotėse kenkėjai atsiranda dėl netinkamai apdorotos ir sufasuotos produkcijos.
Jie, dažniausiai maistinių kandžių vikšrai, ten puikiai jaučiasi, jiems ten visko, net ir oro užtenka.
Sočiai pasisotinęs bei „užaugęs“ toks vikšras, lengvai prasigraužia pakuotę – tiek popierinę, tiek polietileno bei iššliaužia iš spintelės“, – sakė Liutauras Grigaliūnas, įvairių kenkėjų kontrolę atliekančios bendrovės „Dezinfa“ paslaugų vadovas.
Pasak jo, suaugęs vikšras dažniausiai iš spintelės išropoja jo nugarine dalimi ir per sienas keliauja į palubę, ieškodamas kokio kampo, kur suverpia aplink save kokoną arba kitaip tariant pasiekia lėliukės – trečiąją savo vystymosi stadiją.
Po kelių savaičių jis virsta skraidančia suaugusia kandimi.
Jų patelės paprastai pasyviai kur nors tūno, o aktyviai skraido patinėliai, ieškodami patelės, kurią galėtų apvaisinti.
Skraidančios maistinės kandys nieko negraužia ir nesimaitina, o tik deda kiaušinėlius. Jų gyvavimo laikas trumpas – vos dvi savaitės.
Nors maistinės kandies gyvavimo trukmė labai trumpa, tai – pavojingas, žaibiškai besidauginantis kenkėjas.
Viena patelė prie būsimo maisto produkto šaltinio gali padėti net iki kelių šimtų kiaušinėlių, per metus vienoje virtuvėje gali išsiristi net keturios jų kartos.
Mažyčiai vikšriukai iš kiaušinėlių išsirita per dvi savaites ir besimaitindami, augdami bei besivystydami padaro didžiausią žalą – sugadina, savo ekskrementais užteršia maisto produktus, formuoja voratinklius. Tai gali užtrukti nuo 2 iki 4 savaičių.
„Tikrasis maistinės kandies pavadinimas yra ugniukas.
Jie nėra tokie migruojantys, kaip skruzdėlės ar tarakonai, tad galimybė susilaukti jų iš kaimyninių būstų yra labai menka.
Namuose maistinės kandys dažniausiai atsiranda su parduotuvėse įsigytais maisto produktais“, – sakė biologas.
Laukia ilgas ir sunkus darbas
Bendrovė „Dezinfa“ šiais metais maistines kandis, palyginus su kitais kenkėjais, gyvenamuose būstuose naikino ne taip jau dažnai.
Po 7 iškvietimus specialistai turėjo Vilniuje ir Kaune bei po vieną Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Tačiau ši statistika toli gražu neatskleidžia realios padėties.
„Daugeliui yra nepatogu ar net gėda, kad namuose turi tokių įnamių. Žmonės, manydami, kad yra apsileidę, tiesiog tyliai sau išsivalo virtuvės spinteles.
Maistinės kandys gali lengvai įsikurti bet kurioje, net ir labai kruopščiai tvarkomoje virtuvėje, pas pačią švariausią šeimininkę.
Šie kenkėjai gali į namus atkeliauti ir su pakuote namų augintiniams skirtų pašarų, ir su vaistažolių maišeliu, ir net su šokoladinių saldainių dėžute“, – sakė pašnekovas.
L.Grigaliūnas patarė nedelsiant išmesti tuos maisto produktus, kuriuose aptikote kenkėjų, o po to – kruopščiai drėgnu skudurėliu, naudojant ūkinį muilą ar maistinio acto tirpalą išvalyti spinteles, lentynas, įvairius plyšius tarp jų.
Tam darbui galima pasitelkti ir dulkių siurblį.
L.Grigaliūnas pabrėžė, kad gyventojai nebandytų jų namuose atsiradusių grūdinių kenkėjų naikinti įvairiais cheminiais purškalais, nes taip gali labai pakenkti savo sveikatai.
Kandžių kiaušinėliai nesivysto gerai vėdinamose, vėsiose patalpose, nepakenčia tiesioginių saulės spindulių.
Birius produktus laikyti reikėtų sandariuose stiklo ar storesnės plastmasės induose ir nemaišyti senos produkcijos likučių su naujai įsigytais, taip pat spintelių aklinai neužkrauti – reikalinga bent minimali ventiliacija.
Rekomenduojama vietą, kurioje laikomi dažniausiai kandžių gadinami produktai, laikyti švarią – kad nebūtų pribarstyta produkto dalelių spintelėse, nes net ir mažas produkto kiekis, tokių kaip kruopos, miltai, prieskoniai yra puiki terpė veistis kenkėjams. „Jei spintelėje pastebėsite voratinklinių siūlų, žinokite, kad kenkėjų vis dar yra, jog dar jų neišnaikinote – galbūt jie dar neišsiritę, bet jų kiaušinėliai jau padėti ir anksčiau ar vėliau išsiris“,-- sakė L.Grigaliūnas.
Jo teigimu, kova su šiais parazitais – ilgas ir sunkus darbas.
Ne visi skundai pasitvirtina
Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba ( VMVT ) patvirtino, jog kasmet sulaukianti vartotojų skundų dėl įvairiuose maisto produktuose rastų kenkėjų: maistinių kandžių ir jų lervų, miltinių erkių ir kt.
Šiais metais tokių skundų buvo gauta 9, iš jų tik 2 pasitvirtino.
Pernai buvo užregistruota ir ištirta 28 skundai, iš kurių pasitvirtino 3, o 2012 metais – 25, iš jų 2 buvo pagrįsti.
Kodėl nepasitvirtina palyginti didelė dalis vartotojų skundų? Tai galima paaiškinti tuo, jog pirkiniuose aptikę kenkėjų, žmonės pirmiausia skuba į parduotuvę grąžinti prekių ir atsiimti pinigų, o skundą VMVT parašo vėliau.
Taigi, prekybininkai per tą laiką spėja užterštų prekių partiją sunaikinti ir VMVT surengto patikrinimo metu kenkėjų jau neberanda.
VMVT duomenimis, užsikrėtimas aruodiniais kenkėjais tikrinant prekybos centruose parduodamą produkciją yra sąlyginai nedidelis – nustatomi 3 – 4 pažeidimai per metus.
Tokiais atvejais nedelsiant yra sustabdoma prekyba užkrėstais maisto produktais bei jie yra pašalinami iš rinkos.
Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto – maisto produktų inspektoriaus Donato Valavičiaus, pagrindiniai požymiai, bylojantys, kad maisto produktai yra užkrėsti kenkėjais yra tarsi voratinkliu sukibusios, sulipusios tų produktų dalelės.
Dažniausiai namuose sutinkamos maistinės kandys. Jų lervos maitinasi bei savo ekskrementais užteršia miltus, kruopas, sėlenas, makaronus, dribsnius ir kitus grūdinius gaminius, taip pat sėklas, džiovintus vaisius ir grybus, riešutus, prieskonius, arbatžoles ir net sausainius bei šokoladą.
Kitas panašus rimtas kenkėjas – miltinės erkės. Jų maistas yra augalinės kilmės produktai – džiovinti vaisiai ir produktai, turintys daug cukraus.
Dar vienas namuose sutinkamas maisto produktų kenkėjas – aruodiniai ( javų ) straubliukai. Jie ir jų lervos maitinasi nesumaltų grūdų ir sėklų branduoliais.
„Toks radinys yra tiesiog nemalonus.
Aruodinių kenkėjų liekanos ir ekskrementai, jų sugadinti maisto produktai yra puiki terpė pelėsiniams grybams ir patogeniniams mikroorganizmams daugintis, o jautriems žmonėms tokių kenkėjų buvimas gyvenamosiose patalpose retkarčiais gali sukelti astmą ar kitas alergines reakcijas“, -- teigė D.Valavičius.
Teisus tik turintis prekės pirkimo čekį
Maistinės kandys kaip ir kiti grūdiniai kenkėjai gali veistis ištisus metus ne tik pilnuose, bet ir tuščiuose sandėliuose, talpyklose, grūdų transportavimo priemonėse esančiuose grūdų likučiuose, sąšlavose, grindų ir sienų plyšiuose.
Į sandėlius kenkėjai dažniausiai patenka kartu su grūdais ir kitais produktais arba tuščiais maišais, be to, juos gali pernešti gyvūnai – paukščiai, graužikai.
Ant savo drabužių ar avalynės kenkėjus gali pernešti ir žmonės.
Siekiant produkciją apsaugoti nuo kenkėjų, sandėliai turi būti tinkamai paruošti naujam derliui – vėdinami, valomi, apdorojami insekticidais – cheminiais preparatais, skirtais vabzdžiams naikinti
VMVT pastebi, kad ne visi grūdų laikytojai skiria pakankamą dėmesį grūdų sandėlių priežiūrai ir dezinfekcijai, dėl to kyla ir didesnė rizika veistis aruodiniams kenkėjams.
Jei iš parduotuvės atsineštose kruopose ar kitoje prekėje aptikote gyvių, turite teisę iš pardavėjo reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekę arba grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti už prekę sumokėtų pinigų.
Šia teise vartotojas gali pasinaudoti tik tuomet, jei jis turi prekės pirkimo čekį, o prekės tinkamumo vartoti terminas nėra pasibaigęs.
Jei pardavėjas nevykdo minėtų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į VMVT visą parą veikiančia nemokama telefono linija arba tarnybos internetiniame tinklalapyje užpildyti elektroninę skundo formą – anketą.
