Prieš pavasario šventę atlikėja prisimena močiutės receptus

Girmantė Vaitkutė (27 m.) iš bendraamžių išsiskiria ne tik gebėjimais scenoje, bet ir ruošiant Velykų stalą. Atlikėja laikosi senolių tradicijų – kiaušinius margina vašku. Jos draugai arba nemoka dažyti margučių, arba juos paprasčiausiai nuspalvina žymekliais.

Dainininkė G.Vaitkutė velykaičius ruošia senoviniu būdu. Be to, šventėms kepa margus keksiukus.<br>J.Stacevičiaus nuotr., fotografuota restorane „Neringa“ Vilniuje
Dainininkė G.Vaitkutė velykaičius ruošia senoviniu būdu. Be to, šventėms kepa margus keksiukus.<br>J.Stacevičiaus nuotr., fotografuota restorane „Neringa“ Vilniuje
J.Stacevičiaus nuotr., fotografuota restorane „Neringa“ Vilniuje
J.Stacevičiaus nuotr., fotografuota restorane „Neringa“ Vilniuje
Dainininkė G.Vaitkutė velykaičius ruošia senoviniu būdu – margina vašku, dažo svogūnų lukštais, įvairiomis žolelėmis.<br>J.Stacevičiaus nuotr., fotografuota restorane „Neringa“ Vilniuje
Dainininkė G.Vaitkutė velykaičius ruošia senoviniu būdu – margina vašku, dažo svogūnų lukštais, įvairiomis žolelėmis.<br>J.Stacevičiaus nuotr., fotografuota restorane „Neringa“ Vilniuje
Daugiau nuotraukų (3)

Ligita Valonytė, „Lietuvos rytas“

Mar 25, 2016, 10:45 AM, atnaujinta May 31, 2017, 2:58 PM

Dainininkė G.Vaitkutė savo namuose Vilniuje šeimininkauja viena.

Tai – buvę jos senelių, išėjusių anapilin, namai. Čia gimė būsimoji atlikėja, jos jaunesnė sesuo Gaudrė ir brolis Gytautas.

Tad anksčiau šiame bute gyveno septyni žmonės: abu seneliai, Girmantė, jos tėvai, brolis ir sesuo. Trys kartos po vienu stogu gerai sutardavo, vieni kitus pamokydavo, vieni kitiems pagelbėdavo. Ir kasdienybė, ir šventės būdavo jaukios, smagios.

„Nors namuose buvo padarytas remontas, juose juntama mano vaikystės atmosfera. Kai turiu mažiau darbų, mėgstu būti namuose, ruošti valgį. Čia patinka lankytis ir mano draugams“, – pasakojo artėjančioms Velykoms besiruošianti G.Vaitkutė.

Išbandė ne vieną kiaušinių marginimo būdą

Kiaušinių dažymui Girmantė skiria kelias valandas, nes skubotai juos numarginti vašku nepavyktų. Juk ir jos šviesaus atminimo močiutė Janina Velykoms ruošdavosi net ne vieną dieną.

„Močiutė buvo labai tikinti, todėl šventės būdavo susijusios su bažnyčia, ėjimu į naktines mišias. Maisto per šventes būdavo įvairaus ir daug, nes močiutė ruošdavo viską: nuo mėsos vyniotinių iki pyragų. Mačiau, kaip gaminami valgiai, rengiamasi šventėms, kokios tradicijos puoselėjamos“, – patikino Girmantė.

Iš vaikystės atlikėja atsimena, kad anksčiau šeimos moterys margučius dažydavo svogūnų lukštais. O sykį apsilankiusi senelio sesuo, dirbusi kojinių fabrike, pamokė įmantresnio dažymo būdo. Atsinešusi kelias kruopeles siūlams dažyti skirtų dažų juos panaudojo kiaušiniams marginti.

„Esu mačiusi, kaip iškerpama kvadratinė medžiagos skiautė, ant jos dedama svogūnų lukštų, beriama kruopelė dažų, stambesnių kruopų: ryžių ar perlinių. Tuomet į kiekvieną skiautę įdedamas kiaušinis ir surišama gumutėmis.

Po to kiaušiniai verdami apie dešimt ar penkiolika minučių, kad gerai nusidažytų. Didžiausia staigmena būdavo išgraibyti tuos kiaušinius, nukirpti gumutes, nuvynioti skiautes ir pamatyti, kas pavyko“, – pasakojo pašnekovė.

Tačiau dažnai velykaičiai būdavo dažomi tik natūraliais dažais – svogūnų lukštais. Kiaušiniai į medžiagos skiautes būdavo įvyniojami ir su pirmųjų pavasario augalų lapeliais ar petražolėmis.

Tradiciją marginti kiaušinius vašku į šeimą parnešė Girmantė, apie šį marginimo būdą sužinojusi vienoje liaudiškų papročių vakaronėje.

Būdama moksleivė ji prieš Velykas dalyvavo renginyje, kuriame buvo rodoma, kaip pasigaminti įrankį velykaičiams marginti ir kaip ant jų vašku išpiešti ornamentus.

„Kai paimu kiaušinį, nežinau, koks ornamentas išeis. Tuomet pieštuku subraižau kiaušinius ketvirčiais ir pagal neryškias linijas bandau dėlioti saulutes, lapelius.

O tada pasiseka numarginti, kaip Dievas duoda. Kiekvienas margutis skirtingas, niekada nepavyksta numarginti dviejų vienodų“, – šypsodamasi patikino pašnekovė.

Atlikėja šventinei kūrybai – margučiams dažyti – skiria nemažai laiko, nes tai jai labai patinka. O laiko tam tikrai reikia, nes margučio raštai būna net kelių spalvų.

Susirenka didelė šeima

Profesionaliai muzikantei G.Vaitkutei, grojančiai fortepijonu, smuiku, fleita, tačiau scenoje dažniausiai pasitelkiančiai savo puikų balsą, velykaičių marginimas prilygsta meditacijai. Vašku margindama kiaušinius ji pailsi.

„Mano šeimoje tuo nebeužsiima niekas, jei paprašau pagalbos artimųjų, šie atsako: tingiu, neturiu laiko, eik nuo mano galvos. Bet visi žino, kad vašku margintų kiaušinių bus tada, kai aš atvažiuosiu pas mamą į jos namus užmiestyje. Ten suruošiame visas vaišes Velykų stalui“, – pasakojo žinoma dainininkė.

Per Velykas margučių nudažoma apie penkiasdešimt, nes prie šventinio stalo susirenka didelė šeima, atvažiuoja senelio sesuo, draugai. 

Visi velykaičiai sudedami į didelį molinį dubenį – šis vaizdas kaskart pakeri artimuosius ir svečius, o labiausiai išsiskiria Girmantės vašku kurti raštai. Kadangi G.Vaitkutės motina Laima dirba muzikos mokykloje fortepijono mokytoja, visada vyriausios dukros prašo: „Duok keletą margučių, kam nors nunešiu dovanų.“

„Patys gražiausi margučiai būna išnešiojami ir išdovanojami“, – kūrybos įvertinimu džiaugėsi G.Vaitkutė.

Dainininkei teko matyti spalvotais žymekliais margintų kiaušinių, tačiau nei ji pati, nei jos sesuo su broliu to niekada neišbandė.

„Mūsų šeimoje tokios tradicijos nėra. Tiesa, vaikystėje bandėme kiaušinius spalvinti flomasteriais, nes vaikams toks marginimo būdas būdavo paprasčiausias. Bet ūgtelėjus tai tapo neįdomu“, – tvirtino pašnekovė.

Išsaugojo močiutės receptus

Šioms Velykoms ant stalo bus ne tik Girmantės velykaičių, bet ir pyragų, šaltienos, pašteto.

„Šįmet bandysime kepti močiutės firminį „Napoleono“ tortą. Niekam šeimoje nepavyksta taip iškepti, kaip pavykdavo močiutei. Sakyčiau, tas tortas būdavo skaniausias Vilniuje. Skanėstas pagarsėjęs per daugelį šeimų, nes nemažai žmonių buvo juo pavaišinti“, – prisiminimais dalijosi dainininkė.

Pagal močiutės receptą gaminamam tortui prireikia penkių dienų darbo.

„Esame nusiteikę tam, todėl atliksime komandinį darbą. Į jį įsitrauksiu aš, mama, sesuo, brolis“, – apie užmojus kepti „Napoleoną“ pasakojo Girmantė.

Močiutės Velykų stalo receptai nepasimiršo, tad G.Vaitkutė žino, kad šioms šventėms jos mama ruoš naminį paštetą, virs šaltieną. Šiems valgiams per Velykas abejingų nelieka.

Be to, orkaitėje bus kepama višta arba antis. Nors močiutė darydavo mėsos vyniotinių, dabar šeimoje niekas jų neruošia, nes tai užima labai daug laiko. Reikėtų kam nors išeiti savaitės atostogų, kad pagamintų visus tuos valgius Velykoms.

„Vyniotiniai būdavo labai skanūs, net nesuprantu, kaip tai pavykdavo močiutei. Jų skonį sunku nupasakoti žodžiais, nes tą gaminimą dabar nerealu pakartoti. Pamenu, kad būdavo vyniotinių su slyvų įdaru. Močiutė vyniotinius surišdavo, virdavo, po to paslėgdavo, laikydavo šaltai“, – prisimena dainininkė.

Girmantės močiutė Velykoms kepdavo mielinių pyragų. Vieną receptų šeima pakartos ir šįsyk. Į metalinius puodelius reikės pridėti mielinės tešlos ir pašauti į orkaitę. Kepama tešla pakyla, virsta per puodelio kraštus, kepiniai tampa panašūs į grybus.

„Tačiau visada atrodo, kad močiutei viskas pavykdavo geriau. Visa tai mačiau vaikystėje, džiaugiuosi, kad tradicijos tęsiamos“, – tvirtino atlikėja.

Tai, kad švenčiamos Velykos, išduos ne tik margučiai, kepiniai, šaltiena, bet ir želmenys. Jais stalą įprastai puošia Girmantės mama, bet tradicija vėlgi perimta iš tų laikų, kai dar gyveno dainininkės seneliai.

Iš keturių kartoninių pieno pakuočių padaromas bokštas – iškerpami pakelių dugnai, kraštai susiuvami. Į bokštą pripilama žemių, sumaišytų su grūdais, dažniausiai miežiais.

Tai padaroma likus dviem savaitėms iki Velykų. Grūdai sudygdavo, šaknys sutvirtindavo žemes, želmenys pradėdavo lįsti per bokšto kraštus.

Tuomet reikia išardyti pakuotes – nukirpti siūlus ir popierines dalis atsargiai nuimti. Atidengsite želmenų bokštą, apie kurį bus galima sudėlioti margučius.

Stalo puošmena – margi keksiukai

G.Vaitkutė šventėms ruoš ir saldžias vaišes. Keksiukai su šokoladu ir bananais atrodo kaip margučiai, tad labai tinka Velykų stalui.

Tešlai reikės:

120 g sviesto

150 g cukraus

2 kiaušinių

3–4 sunokusių bananų

200 g miltų

1,5 šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnio druskos

šiek tiek vanilinio cukraus ar vanilės ekstrakto

Girmantė į tešlą įmaišė 200 g smulkinto šokolado su karamelės gabaliukais „Daim“, nors originaliame recepte to nėra: „Bet man norėjosi šokolado ir karamelės gabaliukų. Galima prifantazuoti bet ko: dėti smulkintų riešutų, cukatų, smulkintų datulių, uogų. Kūrybinis procesas privalomas.“

Tačiau pradėdami ruošti tešlą pirmiausia cukrų išsukite su sviestu. Kad būtų lengviau, sviestas turi būti kambario temperatūros ar palydytas virš karšto vandens vonelės. Į cukraus ir sviesto masę po vieną muškite kiaušinius ir tešlą išsukite. Svarbu, kad kiaušiniai būtų kambario temperatūros, nes kitu atveju sviestas negražiai sušoks gabalėliais. Bananus sutrinkite šakute ir įmaišykite į masę.

Į gautą mišinį po truputį berkite sausus produktus, prieskonius bei pasirinktus priedus (Girmantė naudojo šokoladą), gerai išmaišykite. Tešlą padalykite į keksiukų indelius.

Kepkite 20–25 minutes. Girmantė patarė prieš baigiant kepti keksiukams patikrinti, ar juos jau galima traukti iš orkaitės. Ploną medinį iešmelį įbeskite į keksiuką ir įsitikinkite, ar nekimba tešla. Jei iešmelis bus drėgnas ar aplipęs, vadinasi, keksiukai ne visai iškepę. Juos kepkite dar keletą minučių. Į kepinį įbestas iešmelis turi būti sausas, tuomet laikas traukti keksiukus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.