Tuose kraštuose, kur žiemos būdavo nuožmios, pavasarį žmonės, gindamiesi nuo bado, rinkdavo laukinių paukščių kiaušinius.
Bet niekas jų nemargindavo tik dėl grožio.
Kiekvienas marginimo raštų simbolis turi savo prasmę, juose telpa viskas – ir gamtos stichijos, ir dangus, ir žemė, saulė, šviesa, žalčiukai, ir paukščių pėdutės.
Šiemet, kai visą pasaulį sukaustė mirtį sėjantis koronavirusas, Audronės įsitikinimu, marginant velykinius kiaušinius reikėtų juos padabinti ne tik raštais ar spalvomis, bet ir iš savęs sudėti visas gyvybines galias: „Juk galima tikėti ne tik Dievą, bet ir teigiama minčių energija. Todėl visiems palinkėčiau tą ritualą apipinti kuo šviesesnėmis mintimis, padėka tiems, kurie šiuo sudėtingu laiku mus visus gelbėja.“
Audronė kiaušinių marginimo vašku išmoko iš savo mamos, pastaroji – iš savo. Tokia Velykų tradicija šeimoje išsaugota iki šiol: „Savo močiutės iš mamos pusės marginimo nemačiau.
Bet nuo ankstyvos vaikystės žinojau, kad močiutė Anelė Čeponienė iš Lazdijų rajone esančio Babrauninkų kaimo visą gyvenimą kiaušinius margindavo tik vašku.“
Kitaip ir negalėjo būti. Juk jei šeimoje moterys margina kiaušinius, ir vaikams labai norisi pabandyti.
Vaikystėje jai būdavo smalsu prisėdus prie mamos sykiu marginti kiaušinius. Dabar prieš Velykas Audronės namuose kiaušinius margina jau trijų kartų moterys.
„Man iki šiol gražiausi mamos marginimo raštai. Jie labai smulkūs. Savo adatėlę mama peilio galąstuvu nuzulina, todėl brūkšneliai smulkūs, plonyčiai“, – pasakojo Audronė.
Jos dukra Banga taip pat kiaušinius margina nuo mažų dienų. Nors už marginimo meistrystę neretai sulaukia ypatingų vertinimų, Audronė prisipažino, kad dukra savo įvairialypiais gabumais ir kūrybingumu ją seniai pralenkusi: „Margučiai – tik vienas talentų, kurį dukra įvaldžiusi tobulai.“
Ar kiaušiniams marginti reikia specialaus susiruošimo ar kantrybės?
„Tikrai nereikia kantrybės, nes tai – labai miela veikla. Kas pabando pamarginti kiaušinius bent pusvalandį, dažniausiai pripažįsta, kad patiria didžiulį malonumą, o sukūrus gražų piešinį užplūsta begalinis džiaugsmas.
Kai vedu kiaušinių marginimo mokymus, gėriuosi ir vaikų, ir suaugusiųjų emocijomis – atsinešę kelis kiaušinius ir juos išmarginę visada gailisi, kad nebeturi daugiau, nes norėtųsi dar marginti.“
Nors Audronė neturi sukaupusi savo raštų eskizų, neretai vos tik paėmusi kiaušinį į rankas jau žino, koks bus piešinys: „Maloniausia, kai pati nežinau, koks bus piešinys. O kartais būna ir taip, kad ateina į galvą mintis kokį nors raštą ar piešinį pakartoti.“
Velykų stalui Audronės namuose kiaušiniai pradedami marginti šeštadienio vakarą, prieš Velykas.
Adatėlės krebždenimas į kiaušinį suburia prie stalo visą šeimą: „Mano vyrui Sauliui labiau patinka apvynioti kiaušinius įvairiomis žolelėmis. Žentas Motiejus puikiai pritapo prie mūsų šeimos, nes beveik tobulai įvaldė marginimą vašku.
Matyt, jam padeda kompiuterių meistro įgūdžiai. Vieną jo sukurtą raštą su mama net esame nusikopijavusios. Sūnus Vilius ir marti Ieva irgi jau užsikrėtė marginimu.“
Marginant kiaušinius tarp visų Audronės namiškių pinasi kokie nors netikėti, nuoširdūs pokalbiai, bet būna ir taip, kad vietoj jų girdėti tik adatėlių muzika: „Šis amatas – nepaprastai puikus būdas pabūti, pabendrauti pačiam su savimi.
Užvaldo kažkoks nenusakomas užsimiršimas, išsitrina visi rūpesčiai ir problemos.“
Dažo tik natūraliais dažais
Velykinius margučius Audronė dažo tik natūraliais dažais, o jų pasigamina iš tamsių kopūstų, mėlynių, burokėlių sulčių, svogūnų lukštų: „Esame daug ką išbandę. Ne viskas pasiteisino. Labai patiko šaldytos mėlynės. O stebuklingą absoliučiai juodą spalvą pavyko susikurti iš juodalksnių žievės ir geležies. Ir juodalksnių žievę, ir svogūnų lukštus užmerkiu likus mažiausiai savaitei iki Velykų. Po kelis kartus užverdu ir palieku bręsti, kol marginsime kiaušinius. Į visus natūralius dažus būtinai įberiu rūgšties. Vienais metais mano tėtis atrado, kad labai tinka raugintų kopūstų sultys.“
Numargintus ir nudažytus kiaušinius Audronė sudeda į orkaitę, įkaitintą maždaug iki 100 laipsnių. Kai vaškas ima tirpti, atsargiai medvilninėmis pirštinėmis traukia po vieną kiaušinį ir valo vaško likučius.
Tuomet nebereikia kiaušinių nutepti aliejumi, nes valant pasidengę vašku jie įgauna subtilaus blizgesio.
