Kadangi esu naminio maisto entuziastė, pamaniau, kad viską, išskyrus bendravimą ir žmones, galiu atkurti namuose. Ir, o varge, supratau, kad ne! Nebuvau kepusi… picos. Tos tikros, iš brandintos tešlos, su galybe sūrio ir daržovių, su traškiais kraščiukais, žodžiu tokios, kokią karts nuo karto valgydavome vienoje picerijų.
Buvo labai smagu mokytis, ieškojau informacijos ir lietuviškuose, ir itališkuose receptų puslapiuose, konsultavausi su tais, kurie turi tikras picų krosnis, maisto technologais. Bandžiau įvairias tešlas ir kepimo technikas, kol galiausiai po tiekos eksperimentų suradau tai, kas gali kompensuoti vėl uždarytų picerijų skonius.
Dabar jau galiu drąsiai pasidalinti savo atradimais, ideali tešla ir šaltas brandinimo būdas pasiskolintas iš mielo Arno (IG profilis Skanus žmogus), truputį padidinau mielių kiekį, o ruošimo būdai ir kepimo ypatumai atrasti mano pačios.
Tešla 4-ioms 30cm skersmens picoms:
700 g pilno grūdo miltų
425 ml šilto vandens
3 šaukštai tyro bekvapio aliejaus
1 šaukštelis rupios druskos
4 g sausų mielių (arba 16 g presuotų)
Miltus įsijoju į gilų dubenį, supilu aliejų, beriu druską ir lengvai sumaišau. Į stiklinę su reikalingu kiekiu šilto vandens (ne daugiau 40C) suberiu ar sudedu presuotas mieles ir ilgu šaukštu lėtai maišau, kol mielės pilnai ištirpsta ir aktyvuojasi. Gautą balzganą skystį supilu į miltus, pradžioje maišau mentele ir galiausiai imuosi minkymo. Minkau kuo ilgiau, bent 10 minučių, jei turite kokį virtuvinį robotą, kuris gali padėti šiuo klausimu, naudokitės jo paslaugomis.
Išminkytą tešlą pridengiu lininiu rankšluosčiu ir palieku šiltoje vietoje kilti. Nelygu temperatūrai namuose tai gali užtrukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų.
Pakilusią tešlą dedu ant darbastalio ir stalo peiliu padalinu į 4 lygias dalis. Kiekvieną jų, tempiant tešlą žemyn į delną, suformuoju į rutulį. Kadangi tešla yra brandinama, jai yra būtinas hermetinis įpakavimas, kitaip dalis tešlos sukietėja ir tampa nebevartojama. Daugelyje receptų yra patariama tešlą vynioti į maistinę plėvelę. Aš jos, kaip trumpalaikio pagalbininko ir būsimos ilgaamžės šiukšlės nemėgstu, tad šiam reikalui turiu 3 etatinius plastikinius maišelius. Ištraukus tešlą, maišelį išverčiu, nuplaunu, išdžiovinu ir dedu į tam skirtą vietą iki kito tešlos gaminimo.
O kodėl tris? Nes gaminant tešlą tiesiog neįmanoma atsispirti pagundai iškarto išsikepti picą. Mat brandinimas, kaip ir mano mylimoje naktinėje duonoje (receptas čia), vyksta šaldytuve ir ne šiaip truputį, o visas 3 paras. Šaltasis kildinimo ir brandinimo būdas yra vienas įdomiausių ir sėkmingiausių.
Taigi, jeigu picas planuoju kepti šeštadienį, tešlą suminkau trečiadienį. Bet jei tešla pastovi šaltai ir keliomis dienomis ilgiau, jai nieko blogo nenutinka.
Kai jau kyla mintis apie picą, iš šaldytuvo traukiu vieną tešlos kamuolį, ant stalo kloju silikoninį kilimėlį (jis skirtas ne tik kočiojimui, bet ir kepimui, patogu ir tvaru). Ant kilimėlio yra diametrai, tad labai patogu padaryti apvalią formą.
Beriu žiupsnelį miltų, dedu tešlą, pradžioje ją išstumdau krumpliais, galiausiai kočėlu iškočioju apvaliai iki 30cm žymės. Tuomet tešlą palaistau šlakeliu aliejaus, jį konditeriniu teptuku tolygiai paskirstau ant kraštų, į centrą dedu šaukštelį pomidorų pastos ir tuo pačiu teptuku išlyginu po visą tešlos plotą.
Visi kiti priedai yra tai, kas tuo metu yra šaldytuve ar stiklainiuose, vienintelė taisyklė, kurios laikausi, kad pica turi prasidėti tešla, tęstis ir baigtis sūriu. Tad pradedant pirmu sluoksniu gali būti:
- mocarela, gouda ar čederio sūris
- švieži pievagrybiai ar marinuoti grybai
- traškios šoninės juostelės, rūkytos mėsos ar dešros gabaliukai, kepta mėsa ar paukštiena
- konservuotas savo sultyse ar aliejuje tunas, saira, šamas
- mėlynųjų ar geltonųjų svogūnų pusžiedžiai
- marinuoti agurkai, paprikos ir aitrieji ankštiniai pipirai, svogūniukai, česnakai, cukinijų ar jų žievelių juostos
- alyvuogės
- šviežių cukinijų riekelės, smulkiavaisiai pomidorai
- špinatai, gražgarstės, laiškiniai česnakai
- ! Pats šauniausias atradimas – švieži putpelių kiaušiniai, išleisti ant priešpaskutinių picos sluoksnių ! Juos truputį pasūdau.
- džiovintos prieskoninės žolelės, puikiai tinka ir mišiniai kaip provanso, viduržemio jūros, sviestelis ir pan.
ir vėl sūris, daug sūrio, mėgstamiausio ar tuo metu liūdinčio šaldytuve, svarbiausia, kad jis gerai lydytųsi.
Gaminimas
Kol formuoju pačią picą, jungiu orkaitę 250 ºC ir kepimo režimą su vėjeliu.
Kilimėlį su pica atsargiai perkeliu ant grotelių ir jas dedu į orkaitės vidurį. Esu bandžiusi kepti ir pačiame viršuje, ir apačioje, visgi mano orkaitė iškepa puikų variantą tik vidury ir tik karštame vėjyje.
Kepu 6-7 minutes, dažniausiai būnu šalia ir stebiu kraštelių apskrudimą ir sūrio išsilydymo laipsnį.
Valgome karštą. Pašildyta tikrai nebeverta dėmesio…
