„Ir vis dėlto ji sukasi” – ši Galilėjaus frazė tarsi užkeiktas leitmotyvas vakar skambėjo Apeninuose po skaudaus Italijos rinktinės pralaimėjimo ispanams.
„Ir vis dėlto mes nustebinome”, – tvirtino vieną kitą ašarą išlieję pralaimėjusieji.
Tauta neteisė pralaimėtojų
Romoje finalo rungtynės turėjo tapti masine tautos džiaugsmo apoteoze antikiniame „Didžiojo cirko” stadione, bet tapo liūdna vaizdo reportažo apie Mario Balotelli ašaras peržiūra.
Beveik 300 tūkstančių futbolo aistruolių ties Palatino kalva ir Tibru nuščiuvę stebėjo, kaip keičiasi skaičiai Kijevo stadiono švieslentėje.
Bet Romoje susibūrusi minia nekeikė nei žaidėjų, nei trenerio. „Grazie lo stesso!” (išvertus iš italų k. – vis tiek ačiū) vangiai, bet nuoširdžiai dėkojo sirgaliai rinktinei, kuri sugebėjo prižadinti valstybę.
Dėkojo dėl krizės be atostogų likę bedarbiai, atleistieji iš valstybinių įmonių, imigrantai.
Šiems žmonėms futbolo rinktinė sugrąžino viltį ir praskaidrino kasdienybę.
Net 22 milijonai italų žiūrėjo transliacijas iš Lenkijos ir Ukrainos. Toks rezultatas po sutartų „Serie A” lygos rungtynių skandalų buvo iškalbingas ir vertingesnis už antrąją vietą Europos čempionate. Italai atleido nuodėmes prasikaltusiems ir vėl pamėgo futbolą.
Nusprendė pasilikti
Sekmadienio vakarą trenerio C.Prandelli veidą ilgai rodė RAI televizija: tiesus, drąsus, garbingas ir tuo pat metu paprastas italas tylėdamas laukė galutinio švilpuko. Laukė nelinksmai, bet nebuvo ir labai susikrimtęs.
„Mano projektas pasiteisino. Aš lieku”, – šie 54 metų buvusio „Fiorentina” ir „Roma” klubų trenerio žodžiai buvo geroji blogo vakaro žinia.
Iki pat finalo rungtynių strategas abejojo dėl tolesnio darbo rinktinėje. Sklido gandai, kad pergalės prieš ispanus atveju jis būtų atsistatydinęs.
Tiesa, kai kurie Italijos sporto dienraščiai kritikavo C.Prandelli. „Corriere dello Sport” nuomone, treneris po alinamo mačo su Vokietija privalėjo pakeisti kai kuriuos pervargusius starto sudėties žaidėjus.
Tačiau Cesare nieko nepakeitė, nes norėjo atsidėkoti svarbiausiems futbolininkams už jų pasiaukojimą. Už šį pietietišką mostą jam teko brangiai sumokėti.
G.Buffonas nenusišypsojo
Paskelbęs šypsenos embargą, kurį galėjo atšaukti nebent pergalė finale, Italijos rinktinės kapitonas Gianluigi Buffonas taip ir nenusišypsojo. 34 metų veteranas, matyt, paskutinį kartą vilkėjo „squadra azzurra” vartininko marškinėlius.
Bet rūstusis G.Buffonas nepriekaištavo savo komandos gynėjams, keliskart paleidusiems ispanų puolėjus. Jis guodė, kaip galėjo, verkiančius draugus ir garsiai pasakė į mikrofoną nemalonią tiesą: „Rungtynių nebuvo. Buvo futbolo pamokėlė. Deja, mokiniai šįsyk buvome mes.”
Du įvarčius mače su Vokietija pelnęs M.Balotelli po finalo vėl tapo blogiuku. Bet trumpam. Nuskambėjus finalo švilpukui SuperMario nudrožė į rūbinę, nors treneris jį šaukė grįžti.
Tiesa, paskutinis atėjęs atsiimti sidabro puolėjas atsiprašė.
„Mario, tu turi išmokti ne tik įvarčius mušti. Tu turi išmokti pralaimėti”, – tėviškai 21 metų rinktinės talentą išbarė C.Prandelli.
