2008-aisiais jie įsteigė Žemyninę ledo ritulio (KHL), o po metų – Jungtinę krepšinio lygą, kuriose kartu su Rusijos klubais dabar žaidžia Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir dar kelių valstybių ekipos.
Nauju vardu rusai iš esmės atgaivino SSRS ledo ritulio ir krepšinio pirmenybes, o dabar vis garsiau svarsto ir futbolo lygos idėją.
„Į mane kreipėsi keletas pajėgiausių Rusijos čempionato klubų prašydami apsvarstyti bendro Sandraugos šalių futbolo čempionato pasiūlymą.
Ši idėja įdomi, todėl Rusijos futbolo „Premier” lyga (RFPL) pradės įgyvendinti šį projektą”, – prieš keletą savaičių pažadėjo RFPL vadovas Sergejus Priadkinas.
Remia įtakingi politikai
Ir KHL, ir Jungtinė lyga atsirado po tokių pat viešų pirmųjų pareiškimų ir labai panašiomis aplinkybėmis.
Vos pagarsintą bendros futbolo lygos projektą iš karto parėmė įtakingi Rusijos politikai – prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas ir valstybinės dujų milžinės „Gazprom” bosas Aleksejus Mileris, kurio vadovaujama bendrovė yra pagrindinė Rusijos futbolo čempiono – Sankt Peterburgo „Zenit” klubo – rėmėja.
„Toks čempionatas, kuriame dalyvautų geriausi klubai iš 3–5 Sandraugos valstybių, sportiniu požiūriu būtų daug stipresnis ir patrauklesnis žiūrovams negu atskiros kiekvienos šalies nacionalinės pirmenybės. Tas pat jau įvyko ledo ritulyje ir krepšinyje”, – priminė S. Ivanovas. Jis buvo pagrindinis Jungtinės lygos iniciatorius ir iki šiol yra jos prezidentas.
Antru pagal įtaką laikomas Rusijos politikas neslėpė, kad krepšinio pavyzdžiu dar prieš metus apsvarstė bendros lygos idėją kartu su pagrindinių Rusijos futbolo klubų savininkais.
„Tokia bendra lyga turi būti komercinė lyga. Ji turi priklausyti tik nuo žiūrovų skaičiaus, parduotų bilietų ir maitinimo, poilsio, pramogų verslo. Nesutinku su tais, kurie futbolą vadina socialiniu reiškiniu.Futbolas yra verslas, tad juo reikia rūpintis kaip verslu, kaip dabar jau yra ledo ritulyje ir krepšinyje”, – aiškino S. Ivanovas.
Siūlo didesnes pajamas
Ar iš tiesų Rusija pasiryžusi įgyvendinti naują sporto projektą vedama tik verslo interesų, o ne siekdama per jį išsaugoti savo įtaką buvusioje SSRS erdvėje?
„Čia tikrai nėra politikos. Tai yra tik verslo projektas”, – neabejojo Panevėžio „Ekrano” prezidentas Aušrys Labinas. Lietuvos čempionų klubo vadovas apie naująją lygą jau kalbėjo su kolegomis iš pajėgiausių Rusijos klubų. A. Labinas yra Europos klubų asociacijos valdybos narys. Jis jau turėjo progų neoficialiai pabendrauti su Maskvos CSKA ir Sankt Peterburgo „Zenit” prezidentais, todėl neįžvelgia jokios rusų klastos.
„Pati idėja yra simpatiška. Kalbas apie ją girdžiu jau ne pirmus metus, bet konkretaus projekto vis dar nėra, – „Lietuvos rytui” sakė A. Labinas. – Kiek supratau iš rusų, svarbiausias naujosios lygos tikslas – padidinti klubų pajamas. Jie nepatenkinti tuo, kiek uždirba iš savo čempionato.
Naujos lygos rinka būtų daug didesnė negu Rusijos, todėl galėtų surinkti daug daugiau lėšų. Pirmiausia jie nori suvienyti Rusijos ir Ukrainos klubus. Televizijai būtų patraukliau, jeigu Kijevo „Dinamo” žaistų su Maskvos „Spartak” arba „Zenit” su Donecko „Šachtar”.
Labai abejoju, ar naujojoje lygoje atsiras vietos Gruzijos ar Armėnijos ekipoms, jau nekalbant apie tadžikus, kirgizus ir kitus futbolo nykštukus.”
Lietuviams trūksta stadionų
Jungtinėje lygoje šį sezoną žaidžia net trys Lietuvos krepšinio klubai: Kauno „Žalgiris”, Vilniaus „Lietuvos rytas” ir Klaipėdos „Neptūnas”, KHL rungtyniauja Rygos „Dinamo” ledo ritulininkai.
Ar Baltijos šalių klubai jau sulaukė naujosios futbolo lygos iniciatorių dėmesio?
„Net ir gavus kvietimą Lietuvai būtų labai sunku pretenduoti į tokią lygą, – neslėpė „Ekrano” prezidentas. – Mes neatitinkame nei finansinių, nei infrastruktūros kriterijų.
„Spartak” ir „Zenit” išvykose visuomet lydi po 5 tūkst. sirgalių. Kur jie pasidėtų, jei „Aukštaitijos” stadione tiek vietų iš viso yra? Jau nekalbu apie saugumo dalykus.
Objektyviai vertinant, nė vienas Lietuvos klubas dabar nėra pasirengęs dalyvauti tokioje lygoje.”
Lietuvos futbolo čempionų biudžetas šį sezoną sudarė 1 mln. eurų – dešimtimis ar net šimtais kartų mažiau negu elitinių Rusijos klubų.
Neoficialiais duomenimis, šįmet CSKA klubo kišenėje buvo apie 60, „Zenit” – 220, o Machačkalos „Anži” – 250 mln. eurų.
„Ne viską reikia matuoti pinigais. Barysavo BATE biudžetas yra apie 10 mln. eurų, bet baltarusiai yra konkurencingi Čempionų lygoje.
Įsivaizduokime, kad „Ekranas” patenka į naujos lygos varžybas. Kiekvieną savaitę Lietuvą aplanko Kijevo „Dinamo” ar „Zenit” lygio klubai. Kiekvieną savaitę matytume Čempionų lygos grupės turnyrui prilygstančius mačus. Jeigu Panevėžys turėtų 15–20 tūkstančių vietų stadioną, jis tikrai būtų pilnas, – neabejojo A. Labinas. – „Ekranas” vien žaisdamas tokioje lygoje be rėmėjų galėtų tikėtis apie 10 mln. eurų pajamų.
Jei ta lyga būtų sukurta, lietuviškas klubas būtų patrauklus jau ne tik Lietuvos verslui. Jei Baltijos šalys turėtų tokioje lygoje nors vieną komandą – tai jau būtų geras laimėjimas.”
UEFA tyrinėja rinką
Įgyvendinti savo idėjos Rusija negali be UEFA pritarimo. Jungtinės lygos iniciatoriams prireikė poros metų, kol jie rado bendrą kalbą su Eurolygos vadovais.
„Kreipimosi dėl naujos lygos steigimo dar negavome. Kol kas. Bet mes įsitikinę, kad toks kreipimasis bus. Mes pasirengę apsvarstyti visus tokio pobūdžio projektus, – neslėpė UEFA generalinis sekretorius Gianni Infantino. – Anksčiau jau buvo panašių mėginimų kurti regionines lygas. Sunkiausia tokiu atveju nuspręsti, kas turėtų dalyvauti Europos taurių turnyruose.”
„Apie rusų idėją nieko negirdėjau. Bet UEFA pati jau analizuoja, kaip galėtų atrodyti bendras Lietuvos ir Latvijos čempionatas”, – prasitarė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras, sugrįžęs iš UEFA vykdomojo komiteto posėdžio Taline.
Siūlo jungtis su latviais
„Lietuvos ryto” šaltinių žiniomis, UEFA kartu su sporto rinkodaros bendrove „Sportfive” jau atliko tyrimą, skirtą bendram Lietuvos ir Latvijos čempionato projektui.
Prieš pusmetį buvo surinkti duomenys iš visų A lygos klubų apie jų galimas išlaidas ir reikalingą paramą, o šiuo metu UEFA analizuoja, kiek kainuotų surengti dviejų kaimyninių šalių bendras varžybas.
„Mes jiems paaiškinome, su kokiomis problemomis susiduria mūsų klubai. Dabar viską nulems pinigai”, – neslėpė J. Kvedaras.
Jeigu UEFA nuspręs suteikti paramą bendroms dviejų šalių varžyboms, tokia lyga galėtų atsirasti jau 2014 metais. Netgi kartu žaisdami bendrose pirmenybėse Lietuvos ir Latvijos klubai išsaugotų savarankišką šalių kvotą Europos taurių turnyruose.
„Aš nelabai tikiu, kad bendras čempionatas su latviais galėtų prasidėti jau kitą sezoną. Bet jeigu UEFA iki galo rodys iniciatyvą, lyga tikrai turės ateitį”, – neabejojo LFF prezidentas.
„Mes palaikome tokią idėją, nors kol kas klubai į bendros lygos su latviais kūrimą dar nėra įtraukti. Mes tikrai labiau esame suinteresuoti žaisti su Rygos, Ventspilio ar Liepojos klubais negu su silpniausiomis Lietuvos A lygos komandomis”, – pripažino A. Labinas.
