Komandos juodadarbis
Kineziterapeutas sporte – žmogus, atsakingas už tai, kad atletas gautų tinkamą reabilitaciją po traumos, būtų pasiruošęs varžyboms.
D. Pavilonis šioje srityje – jau 15 metų. Beveik pusę šio laiko medikas dirba su futbolininkais.
Specialistas prieš septynerius metus pravėrė Lietuvos vyrų futbolo rinktinės duris, o nepraėjus nė metams pradėjo dirbti Vilniaus „Žalgirio“ komandoje.
„Kineziterapeutas yra medikų komandos juodadarbis. Žaidėjų paruošimas varžyboms, masažas, fizioterapija – toks mano darbas“, - pasakojo D. Pavilonis.
Su klubu jis dirba visą sezoną, o kartais ir jam pasibaigus. D. Pavilonis puikiai žino kiekvieno žalgiriečio ligos istoriją ir pats rūpinasi, kad susižeidęs sportininkas gautų tinkamą reabilitaciją. Rinktinėje darbas kitoks.
„Rinktinėje yra mažiau laiko ir mažiau traumų. Žaidėjai dažniausiai atvyksta sveiki. Nors kartais pasitaiko smulkių traumų. Turiu juos paruošti konkrečioms rungtynėms ar turnyrui“, - pasakojo D. Pavilonis.
Po varginančio sezono atsigauti norintiems futbolininkams jis rekomenduoja futbolą visiškai pamiršti.
„Reikia „atsijungti“, pasilinksminti. Manau, kad tuo metu įvairūs vakarėliai į naudą pačiam žaidėjui“, - patarė kineziterapeutas.
Daugiausia traumų – futbole
„Daugiausia išmokstama įvairiuose seminaruose, specialiose programose“, - įsitikinęs D. Pavilonis. Žinių jis semiasi dalyvaudamas kursuose Lietuvoje ir užsienyje.
Nors dauguma Lietuvos sporto medikų kolegoms iš kitų Europos valstybių dažnai pavydi modernesnės medicinos įrangos, D. Pavilonis įsitikinęs, kad Lietuvos futbolo rinktinės medikai negali skųstis.
„Lietuvos rinktinė galėtų konkuruoti su klinikomis, medicininė bazė čia viena geriausių šalyje“, - pasakojo kineziterapeutas.
Futbolas, anot D. Pavilonio, – sporto šaka, kurioje traumų pasitaiko bene dažniausiai. Labiausiai futbolininkus kamuoja čiurnos, kelio raiščių patempimai ir plyšimai, nugaros traumos, sumušimai.
Dažnas sirgalius susiima už galvos, kai po susidūrimo su varžovu futbolininkas skausmo perkreiptu veidu lieka gulėti ant vejos. Vis dėlto, ne visada skausmas būna toks stiprus, kad būtų sunku pakilti.
Medikas neslepia, jam ne kartą yra tekę bėgti į aikštę pas aimanuojantį futbolininką, žinant, kad traumą šis vaidina.
„Kartais matyti pagal traumos mechaniką. Aš ant suoliuko sėdėdamas matau situaciją, kaip trauma įvyko, ir suprantu, ar tai rimta, ar žaidėjas simuliuoja.
Ką darau? Nieko, mes pasišnekame (juokiasi). Dažnai tai būna taktinis griuvimas norint išprovokuoti kortelę, tempiant laiką arba siekiant nuraminti žaidimą. O gal komandai tiesiog tuo metu šiek tiek poilsio reikia“, - sakė kineziterapeutas.
Karjerą nutraukė trauma
Pasirinkus kineziterapeuto specialybę D. Paviloniui nekilo abejonių, kurioje srityje jis nori dirbti.
Aštuonerius metus jis pats aktyviai sportavo lengvąją atletiką. D. Pavilonis buvo Lietuvos jaunimo rinktinės narys. Tačiau perspektyvaus 21 metų ėjiko karjerą nutraukė nugaros skausmai.
„Stuburo išvarža. Pasislinko slankstelis, užspaudė nervą, pradėjo koja tirpti, ir nebegalėjau sportuoti. Metus gydžiausi, bandžiau atsigauti, tačiau nepavyko“, - prisiminė medikas.
Profesionalaus sportininko karjerą palikęs užmarštyje D. Pavilonis padeda ne tik futbolininkams, bet ir ėjikams.
Šiuo metu pas specialistą lankosi olimpietė Brigita Virbalytė. Anksčiau D. Pavilonio pagalbos reikėjo ir kitai olimpietei - Neringai Aidietytei.
Darbą rinktinėje ir klube D. Pavilonis derina su privačia praktika vienoje klinikoje Vilniaus centre.
Veiklos apstu, tačiau kineziterapeuto veide nuovargio nematyti. Maža to, jis pats kiekvieną dieną randa laiko sportui.
Kasdien bėgioja, atlieka fizinius pratimus, šiltuoju metų laiku važinėja dviračiu, o sekmadieniais žaidžia futbolą mėgėjų futbolo lygoje.
Sūnų supažindino su M. Stankevičiumi
D. Pavilonio koją puošia didžiulė tatuiruotė. Paklaustas ką ji reiškia, jis nusišypso: „Priklausau kelmams.“ Nuo 1987 metų kineziterapeutas priklauso aktyviausių „Žalgirio“ sirgalių „Pietų IV“ grupei.
„Kelmai“ - senosios kartos „Pietų IV“ grupė. „Mes „oldskūliniai“, - nusijuokė D. Pavilonis.
Ilgą laiką mėgiamą komandą D. Pavilonis palaikė iš sirgalių tribūnos, todėl išmokti valdyti emocijas ir stebėti žaidimą būnant personalo nariu jam nebuvo lengva.
„Iš pradžių su pavydu žvelgdavau į aistruolių tribūną, tačiau pripratau. Nors emocijos liejasi ir ant suoliuko, tačiau čia stebėti rungtynes žymiai sunkiau nei tribūnoje“, - pripažino medikas.
Sekmadienio futbolo lygoje „Pietų IV“ komandai atstovaujantis D. Pavilonis šio žaidimo subtilybių moko ir savo vyresnįjį sūnų Vytį.
Penkerių metų berniukas lanko futbolo treniruotes, o visai neseniai susipažino su Lietuvos rinktinės gynėju Mariumi Stankevičiumi.
Pasibaigus Lietuvos futbolo A lygos sezonui D. Pavilonis kartu su sūnumi išvyko į Romą, ten ne tik stebėjo Romos „Lazio“ komandos rungtynes, bet ir susitiko su šiai komandai atstovaujančiu gynėju.
„Norėčiau, kad jis taptų pavyzdžiu mano sūnui“, - šypsojosi D. Pavilonis.
