Perfrazuojant „Man United“ komandos pravardę, Ūkanotajame Albione įsisiautėjo „raudonasis viesulas“. Norint įvardyti svarbiausią šio siautėjimo priežastį, užtenka vos trijų žodžių – Robinas van Persie.
Kai vasarą seras Alexas Fergusonas nusprendė už geriausią praėjusio sezono EPL žaidėją pakloti 22,5 mln. svarų sterlingų, viešojoje erdvėje susižavėjimo šūksnius gerokai užgožė abejonių tirados. Kritikai dvejojo dėl R. van Persie amžiaus – juk puolėjui jau 29-eri, tad „Man United“ iš esmės nebeturės galimybių susigrąžinti bent dalies investuotų milijonų.
Nerimą kėlė ir RvP ligos istorija – praėjusį sezoną su „Arsenal“ marškinėliais jis sužaidė 57 mačus, bet prieš tai net 30 rungtynių per sezoną olandui prilygdavo loterijoje laimėtam milijonui. O kur dar svarstymai, kaip A. Fergusonas dalins laiką ir pozicijas aikštėje savo puolimo „fantastiškajam ketvertui“ – R. van Persie, Wayne‘ui Rooney, Danny Wellbeckui ir Javierui Hernandezui?
Dabar, prabėgus daugiau nei pusei „Premier“ lygos sezono, visus šiuos nuogąstavimus galima drąsiai sviesti į šiukšlių dėžę, o A. Fergusoną šlovinti už dar vieną genialiai sužaistą partiją.
71-erių A. Fergusonas puikiai supranta, kad trenerio karjeros laikrodis muša paskutines valandas, tad jam reikia pergalių. Ne už trejų ar penkerių metų, o tuoj pat. Tą ir siūlo R. van Persie, jau ne vieną kartą paskutinėmis rungtynių minutėmis išplėšęs pergales savo naujajai komandai. Vien ko vertas tobulas olando baudos smūgis į principinių ir svarbiausių varžovų kovoje dėl titulo „Manchester City“ vartus („United“ laimėjo 3:2).
17 įvarčių EPL jau įmušęs RvP diktuoja ir visą „raudonųjų velnių“ kultūrą. Nors traumos nuolat kamuoja W. Rooney ir Shinji Kagawą, niekaip geriausios formos neįgyja krašto saugai Antonio Valencia ir Ashley Youngas (ei, ar kas nors žino, kokia bitė įgėlė Nani?), „Manchester United“ yra rezultatyviausia ir grėsmingiausia „Premier“ lygos komanda.
Tačiau, kaip visada, yra ir kita medalio pusė. „Raudonųjų velnių“ gynyba – skylėta kaip trys rėčiai. 29 praleisti įvarčiai nedaro garbės komandai, kalbančiai tik apie čempionų titulą. Juolab kai iš pirmųjų 11 EPL komandų tik „West Bromwich Albion“ praleido daugiau (30).
Maža paslaptis, kad stabiliausia būna tokia gynybos grandis, kuri nuolat rungtyniauja kartu. A. Fergusonas tokios prabangos sau leisti negali – gynybos kvartetą nuolat tenka rotuoti dėl traumų, diskvalifikacijų ar prastos formos. Ir kaip tik šis „United“ Achilo kulnas išlieka didžiausia „Manchester City“ (ir galbūt Londono „Chelsea“) viltis dar pavyti ir aplenkti čempionato lyderius. „Raudonuosius velnius“ galima parklupdyti jų pačių ginklu – uraganišku puolimu.
Tą praėjusį savaitgalį per antrą kėlinį beveik įrodė „Liverpool“, bet Mersisaido klubui pritrūko ir laiko, ir tikslumo (1:2). Tą beveik įrodė ir turnyro lentelės dugne besikapanojantys „Newcastle“ ir „Reading“ (abu pralaimėjo 3:4).
Bet bene idealiausią pavyzdį, kaip žaisti su šiemetiniu „United“, rudenį pateikė „Tottenham Hotspur“. Andre Villaso-Boaso auklėtiniai visą pirmąjį kėlinį įspūdingai pančiojo „raudonųjų velnių“ veiksmus aikštės viduryje, o patys rezgė staigias ir mirtinas kontratakas. Ir atvirkščiai, kai įgiję persvarą 2:0 „Spurs“ atsisakė savo žaidimo plano ir atsitraukė į gynybos bastionus, „Manchester United“ vos jų nenubaudė.
Šį sekmadienį „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“ laukia antrasis dublis (tiesioginė transliacija – sekmadienį 18 val. per „Viasat Sport Baltic“), o klausimas lieka paprastas – ar varžovai ir toliau savanoriškai gulsis po „raudonuoju volu“?
Jei taip, intrigą kovoje dėl „Premier“ lygos karūnos gali sugrąžinti tik... Madrido „Real“. „Raudonieji velniai“ šį sezoną turi rimtų ambicijų ir Čempionų lygoje, o karas keliais frontais, jei tikėtume vokiška patarle, prie gero nepriveda.
