Vokietijos futbolo lyga šiuo metu pjauna jaunimo treniravimo sistemos derlių ir po gėdingiausio šalies istorijoje momento (2000 metais nacionalinė rinktinė nesugebėjo laimėti nė vieno mačo Europos futbolo čempionate. - Red.) grįžta į savo didingas futbolo vėžes.
Gėda suteikė motyvacijos
Praėjus vieneriems metams po visai Vokietijai skaudaus momento, 2001-aisiais, futbolo federacija (DFB) įpareigojo visus aukščiausios šalies lygos „Bundesliga“ klubus įkurti jaunimo akademijas, kuriose dirbtų profesionalūs treneriai. Netrukus buvo įkurta ir nacionalinė lyga, skirta jaunimo komandoms.
Kol futbolo paslapčių ir filosofijos buvo mokomi žaidėjai, akademijos ir jaunimo lygos jauniems ir naujų idėjų kupiniems treneriams užtikrino galimybę realizuoti save ir imtis darbo.
Praėjo dešimtmetis ir jaunosios žvaigždės su klubų vėliavomis rankose stovi garsių ir žinomų komandų priešakyje. Marco Reusas ir Mario Goetze yra neatskiriama Vokietijos čempionės Dortmundo „Borussia“ ekipos, kuri Čempionų lygos grupės etapą baigė priekyje Madrido „Real“, Amsterdamo „Ajax“ ir „Manchester City“ komandų, dalis.
Miuncheno „Bayern“ akademijos slenkstį peržengė ir didžiajame futbole spindi Thomasas Muelleris. Vokietijos ir „Bayern“ vartininkas Manuelis Neueris, žinomas ir trokštamas ne vieno klubo, taip pat „Bundesliga“ klubo produktas – savo įgūdžius jis įgijo „Schalke“ stovykloje.
Visi šie futbolininkai – Vokietijos pasididžiavimas, ekipų lyderiai ir akademijų vaisiai.
Per visą laikotarpį nemažai trenerių, dirbusių su jaunimu, žengė į „Bundesliga“ čempionatą. Jie veikė užtikrintai ir nebijojo naudotis jaunesnių žaidėjų paslaugomis.
Thomasui Tucheliui – 39 metai, ir jo treniruojami „Mainz“ ekipos vaikinai žengia penkti. „Freiburg“ - dar viena komanda, kurios santykinai nedidelis biudžetas privertė pasikliauti akademijos augintiniais, užima aštuntąją vietą.
Šį sezoną į „Bundesliga“ čempionatą atvykusi Frankfurto „Eintracht“ komanda užima ketvirtąją vietą, ir turi tiek pat taškų kiek čempionė Dortmundo „Borussia“ ekipa, kuri taip pat naudojasi kelių savo stovyklos užaugintų žaidėjų paslaugomis.
Vienas pagrindinių antroje vietoje esančios Lėverkuzeno „Bayer“ ekipos žaidėjų Andre Schuerrle taip pat yra vienas iš vadinamųjų akademijų vaisių – savo įgūdžius ir kelią į didįjį futbolą jis grindė „Mainz“ klube.
DFB savo akademijas paskleidė po visą šalį ir dabar svarsto galimybę vienoje vietoje pastatyti didžiulį treniruočių centrą.
Dėl disciplinos aikštėje anksčiau garsėjusi Vokietija dabar ištisas jūras sirgalių visame pasaulyje žavi kitokiu prekiniu ženklu – patraukliu ir atakuojančiu žaidimu, kurį organizuoja savos žvaigždės. Šie futbolininkai spėjo užkariauti daugybę širdžių ir yra pasirengę dar labiau išplėsti Vokietijos futbolo gerbėjų ribas. Juk jau pernai jauniausia Europos futbolo čempionato rinktinė žengė iki pusfinalio, tačiau ten nusileido Italijai.
Laukia titulų
Vokietijos futbolo atgimimas kol kas nėra paženklintas titulais. Pastarąjį kartą vokiečiai trofėjumi džiaugėsi 1996 metais, Europos čempionate. Pastarasis triumfas pasaulio čempionate buvo 1990-aisiais, o Čempionų lygos trofėjų virš galvų Vokietijos klubas kėlė 2001 metais. Tuomet turnyre laimėjo Miuncheno „Bayern“.
„Ši jauna komanda dar nėra pasiekusi savo žaidimo piko. Mes ketiname pasirengti taip, kad 2014 metų pasaulio čempionate galėtume varžytis visu pajėgumu. Būtų geriausia, jeigu laimėtume trofėjų, - neseniai sakė Vokietijos rinktinės treneris Joachimas Loewas. - Per pastaruosius metus žengėme tvirtus žingsnius į priekį. Pasitikime savo darbu. Esame visiškai tikri dėl savo koncepcijos, metodų, planų ir tikslų.“
Jaunųjų Vokietijos futbolininkų pagalba užgožė tarptautinių žvaigždžių trūkumą lygoje. Miuncheno „Bayern“ duetą Francką Ribery ir Arjeną Robbeną ginčytinai, tačiau galima pavadinti geriausiomis „Bundesliga“ žvaigždėmis iš užsienio.
Iš tiesų Vokietijos lyga sunkiai pritraukia pasaulinio garso žaidėjų, nes jie mieliau renkasi Anglijos, Ispanijos ar Italijos klubus.
Tačiau viskas gali pasikeisti. Ispanijos ir Italijos čempionatus jau spaudžia griežtos finansinės taisyklės, o Vokietijos klubai ne pirmus metus garsėja laiku mokomomis algomis ir tai gali būti „Bundesliga“ komandų kelias į žvaigždėtą rytojų.
Tiesa, tik kelios „Bundesliga“ čempionate rungtyniaujančios komandos yra linkusios mokėti didžiules išpirkas ir, kartais, nepamatuotus atlyginimus. Juk ekipos turi tvirtą jaunų pačių augintų talentų, kuriuos puikiai pažįsta sirgaliai, pastiprinimą.
Klubai – be valdovų
Vokietijos futbolo lyga, kuri ir organizuoja „Bundesliga“ čempionatą, turi nustatytą tokią licencijavimo sistemą, kuri užtikrina, kad visi klubai aiškiai laikytųsi skambios finansinės politikos. Įplaukos, daugiau ar mažiau, paskirstytos garbingai, o aplink nerasi nė vieno savininko iš užsienio.
Vokiečių taisyklės neleidžia Europoje įprasto vieno „Karaliaus“, kuris klubo kryptis keičia kada nori. Vienas asmuo negali valdyti daugiau nei 49 proc. klubo akcijų. Visa kita pyrago dalis – klubo narių rankose.
Lyga turi saugias didesnes nei 50 proc. pajamas už televizijoms parduotas teises. Futbolo ir televizijų vadovai jau yra sukirtę rankomis ir pasirašę ketverių metų sutartį, kuri įsigalios nuo kito sezono.
Televizijos žiūrovų užimtumą užtikrinanti sutartis Vokietijos futbolui vidutiniškai per metus atneš 628 milijonus eurų. Palyginti, šiuo metu per metus ši suma siekia 412 mln. eurų.
Futbolas - visuomenei
Tai nėra vieninteliai faktoriai, lėmę lygos sėkmę. Besirengdama 2006 metų pasaulio čempionatui Vokietija modernizavo futbolo infrastruktūrą, statė naujus stadionus ir renovavo senuosius. Vokiečiai dabar gali pasigirti vienomis iš moderniausių futbolo arenų pasaulyje. Arenomis, kurios sutraukia minias žiūrovų netgi į rungtynes, kuriose viena komanda kitą mala it malūnas girnas.
Šią pramogą renkasi įvairiausi žmonės, o daugumos rungtynių bilietai būna išparduoti.
Praėjusiame sezone vidutinis lankomumas šoktelėjo iki 45 tūkstančių žiūrovų ir sunešė 13,8 mln. eurų pelną. Pagal pelningumą Vokietijos futbolo lyga nusileido tik JAV Nacionalinei futbolo lygai (amerikietiškasis futbolas).
Lankomumas – didžiulis, o bilietai – pigūs. Kai kurios stovimos vietos kainuoja apie 15 eurų. Beje, į šią kainą įskaičiuojama ir viešojo transporto kaina. Klubai netgi riboja sezono abonementų skaičių, kad kiti sirgaliai taip pat galėtų apsilankyti rungtynėse.
„Sėkmė Europoje atspindi „Bundesliga“ padėtį. Dabar turime labai gerus trenerius, puikius žaidėjus ir nuostabią jaunimo ugdymo programą. Visai tai garantuoja tarptautinį susidomėjimą“, - teigė Karlas Heinzas Koerbelis, kuris šiuo metu vadovauja Frankfurto futbolo mokyklai, o anksčiau žaidė „Bundesliga“, joje pasirodė 602 rungtynėse.
„Jaunų žaidėjų ugdymo sistema tapo profesionali visais lygiais. „Bundesliga“ ir toliau tobulėja“, - teigė Brėmeno „Werder“ klubo treniruočių centro direktorius Uwe Harttgenas.
