Sek sporto naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!
„Paris Saint Germain“ ambicijos auga kasdien.
Kataro šeichų dosniai remiamas Paryžiaus klubas strimgalviais veržiasi į Europos futbolo elitą.
PSG futbolininkai šiandien mėgins praverti Čempionų lygos ketvirtfinalio duris.
Pirmosiose aštuntfinalio rungtynėse Prancūzijos klubas išvykoje 2:1 palaužė „Valencia“ (Ispanija) futbolininkus, todėl prieš atsakomąjį mačą Paryžiaus „Parc des Princes“ stadione savo rankose turėjo visus kozirius.
Juolab, kad PSG aprangą trečiadienį jau turėtų vilkėti ir D.Beckhamas – per pirmąją dvikovą Valensijoje dar nerungtyniavęs garsiausias Kataro šeichų žiemos pirkinys.
„Kiekvienus metus aikštėje dabar priimu kaip likimo dovaną“, - prisipažino D.Beckhamas, šio mačo išvakarėse kalbėdamasis su „L'Equipe“ žurnalistais.
37-erių anglas kartu su „Manchester United“ klubu prieš 14 metų jau kėlė į viršų Čempionų lygos taurę, o į elitinį žemyno turnyrą grįžta po 7 metų pertraukos.
- Davidai, kai dalyvavote „Adidas“ parduotuvės Paryžiuje renginių maratone, išliejote daugiau prakaito negu aikštėje. Ar jūsų gyvenimas kasdien toks beprotiškas, ar tai – išskirtinė diena?
- Tai išskirtinė diena, bet reikia pripažinti, jog ji – taip pat mano gyvenimas (šypsosi).
Visų pirma esu žaidėjas, tačiau visuomet turiu daug darbo ir pareigų už aikštės ribų. Stengiuosi viską sąžiningai atlikti, jeigu tai tik nemaišo mano futbolininko karjerai..
Šiandien buvo ypatinga diena, nes manęs pasveikinti ir palinkėti sėkmės Paryžiuje atvyko Zizou (garsus Prancūzijos futbolininkas Zinedine'as Zidane'as, buvęs D.Beckhamo komandos draugas Madrido „Real“ ekipoje – Red.). Tiesiog negalėjau svajoti apie geresnę dieną.
- Ar kartais jums ne per sunku būti Davidu Beckhamu?
- Ne! (Kategoriškai).
Tikrai niekuomet nesiskundžiau dėl to, kas esu. Man labai pasisekė, nes atsidūriau privilegijuotoje situacijoje.
- Sulaukęs 37-erių, vis dar tęsiate profesionalaus futbolininko karjerą. Kaip galite paaiškinti, jog kartu su jumis futbolą toliau žaidžia ir labai daug buvusių komandos draugų iš „Manchester United“? Viską lemia aistra futbolui, noras laimėti, geras pasirengimas ar gera sveikata?
- Manau, kad viso to mišinys.
Dauguma tų „Manchester United“ žaidėjų, kurie 1990-ųjų viduryje pasirodė kartu su manimi: Ryanas Giggsas, Nicky Buttas, Gary Neville'as, Philas Neville'as ir Paulas Scholes – vis dar yra aikštėje.
Seras Alexas Fergusonas sugebėjo parodyti mums teisingą kelią tuomet, kai buvome paaugliai. Jis mus išmokė gerbti futbolą, gerbti savo kūnus ir mylėti tai, ką darome.
- Kuris iš jūsų vėliausiai pakabins futbolo batelius ant vinies?
- Kol kas toliausiai nužengė Ryanas (39-erių jau sulaukęs „Manchester United“ saugas R.Giggsas – Red.). Jis toliau žaidžia pačiame aukščiausiame lygyje ir neatrodo, kad norėtų baigti karjerą.
Bet gerai – paskutinis finiše galbūt būsiu aš! (juokiasi).
- Ar tęsiate karjerą dėl savo vaikų, norėdamas suteikti jiems galimybę pamatyti tėvą aikštėje ir visam gyvenimui turėti kuo daugiau prisiminimų apie jus kaip žaidėją?
- Jeigu nuoširdžiai – tikrai džiaugiuosi, galėdamas būti profesionaliu žaidėju ir kartu auginti vaikus per pastaruosius dešimt metų. Tai viena didžiausių mano karjeros laimių.
Net tuomet, kai dar nebuvau sutikęs savo žmonos ir buvau visiškai jaunas, apie tai jau svajojau. Visada norėjau turėti vaikų, kurie būtų greta tuomet, kai tęsiu futbolininko gyvenimą.
Dėl to esu nepaprastai laimingas.
Mano dukrelei dar tik dveji metai, ji dar nieko nežino, bet vieną dieną viską supras.
- Kartais net susidaro įspūdis, jog jūs tiesiog mėgaujatės paprastu gyvenimu. Keliaujate į Londono „Emirates“ stadioną žiūrėti „Arsenal“ rungtynių kartu su sūnumi kaip paprastas eilinis sirgalius...
- Bet savo viduje aš toks ir esu!
Aišku, esu profesionalus futbolininkas, bet tuomet, kai tik namuose būnu su vaikais, esu paprasčiausias tėvas. Labai mėgstu kartu su šeima keliauti į stadioną.
Du mano sūnūs yra „Manchester United“ ir vienas - „Arsenal“ sirgalius. Beje, iki šiol net nesuprantu, kaip tai galėjo įvykti, jog jis pasirinko Londono klubą! (juokiasi).
Vienas iš sūnų jau treniruojasi kartu su „Chelsea“ vaikų komanda, ir netrukus pamatysime, kas iš to gausis.
- Ar jūsų vaikai gali būti PSG sirgaliais?
- Jie visuomet tapdavo gerbėjais tų komandų, kuriose aš žaidžiau. Vadinasi, šiuo metu jie yra ir PSG sirgaliai.
- Per savo karjerą Europoje dažniausiai užimdavote dešiniojo saugo vietą. PSG treneris Carlo Ancelotti jums pastūmė į vidurio saugo poziciją. Ar manote, kad vis dar galite žaisti dešiniajame krašte?
- Neabejoju. Juk tai pozicija, kurioje praleidau daugiausiai laiko!
Dabar man reikėtų pasiskolinti tik šiek tiek Lucaso (19-mečio brazilo, kuris 2013-ųjų sausį apsivilko PSG aprangą – Red.) greičio. Jis man labai praverstų...
Manau, kad vis dar galiu žaisti aikštės krašte, jeigu to prireiktų. Per visą savo karjerą buvau daugiau į kraštą pastumtas žaidimo organizatorius nei tikras krašto saugas, sprinto reidais ir driblingu draskantis varžovų gynybą.
Net geriausiais jaunystės laikais Mančesteryje nebuvau tipiškas saugas. Perdavimai ir baudos smūgiai visais laikais buvo pagrindinė mano žaidimo jėga.
- Su PSG pasirašėte vos 6 mėnesių sutartį. Ar įmanoma visiškai pasinerti į naują projektą per tokį trumpą laiką?
- Naujieji klubo savininkai atliko milžiniškas permainas. Žinau, ką jie nori pasiekti.
PSG yra didis ir gerbiamas klubas. Prezidentas (Nasseras al-Khelaifi) ir Leonardo (PSG sporto direktorius) daro viską, kad PSG taptų galinga jėga Europos futbole.
Neabejoju, kad jie pasieks savo tikslą, ir žmonės pamažu tai supranta. PSG išgyvena išskirtinius laikus savo istorijoje, todėl ir aš jaučiuosi ypatingai.
Žinau, kad turiu tik šešių mėnesių kontraktą, bet noriu padaryti viską, ką galiu, kad PSG taptų galingu klubu.
Sulaukęs tokio amžiaus jau negaliu pasirašyti dviejų ar trijų metų sutarties. Kiekvienus metus aikštėje priimu kaip likimo dovaną.
Jeigu jausiu, jog vis dar esu geros formos, toliau žaisiu.
- Paryžiuje daug kas įsitikinę, jog dabar esate ne žaidėjas, o rinkodaros ikona. Ar toks požiūris jūsų neįžeidžia?
- Tikrai ne. Dar geriau, jeigu galiu prisidėti prie to, kad klubas parduotų kuo daugiau marškinėlių.
Smagu matyti tiek daug žmonių, vilkinčių aprangą su mano pavarde.
Beveik visur, kur teko žaisti, girdėjau tą patį: esą atvykau čia tik todėl, kad padėčiau parduoti marškinėlius. Taip buvo ir „Manchester United“, ir Madrido „Real“, ir „Milan“ ar „Los Angeles Galaxy“ klubuose.
Didžiuojuosi, kad tiek žmonių perka mano marškinėlius. Bet patikėkite, aš tikrai dar šiek tiek moku ir galiu žaisti ir futbolą...
- Esate žvaigždė, bet jūsų ego tikrai mažesnis už Zlatano Ibrahimovičiaus...
- Bet Zlatanas juk iš tiesų yra daug didesnis už mane (juokiasi).
Visi žmonės pasaulyje turi savo ego, bet Zlatanas iš tiesų yra nuostabus tipas. Prieš atvykdamas į Paryžių, žinojau jį kaip žaidėją, rungtyniavusį garsiausiuose pasaulio klubuose, tačiau visiškai nepažinojau kaip asmenybės ir komandos draugo.
Nors Paryžiuje praleidau dar tik keturias savaites, jau dabar galiu pasakyti, jog per visą savo karjerą nesutikau daug tokių profesionalių žaidėjų kaip Zlatanas.
- Ar jis lengvai sutiks faktą, jog dabar jau nėra vienintelė PSG žvaigždė?
- Jam tikrai tai nerūpi! Jis nori tik žaisti ir laimėti.
Tokio lygio žaidėjai tikrai nesirūpina savo ego. Vienintelis dalykas, kurio jie tikrai trokšta – laimėti trofėjus, o ne sulaukti daug dėmesio. Tai labai paprasta taisyklė.
- 1999-aisiais su „Manchester United“ pirmąsyk laimėjote Čempionų lygą. Ar po 14 metų svajojate apie antrąjį titulą?
- Man pasisekė kartą laimėti Čempionų lygą ir tai yra viena svarbiausių pergalių per visą karjerą.
Kai į viršų kėliau šį trofėjų, buvo nepakartojama akimirka.
Negaliu dabar kalbėti, jog dar sykį galiu laimėti Čempionų lygą, nes lemiamos kovos dar labai toli. Šiandien džiaugiuosi vien paprastu faktu, jog po septynerių metų pertraukos vėl galiu žaisti šiose varžybose. Tai tiesiog neįtikėtina.
Vis dar galime sulaukti net finalo prieš „Manchester United“... (interviu buvo darytas prieš vakarykštę „Manchester United“ ir Madrido „Real“ dvikovą – Red.)..
Kas žino, kaip viskas baigsis? (šypsosi).
