Jungtinė Balkanų klubų lyga - sugrįžimas į kruviną praeitį?

Jie pavertė futbolo stadionus kovos laukais ir tuomet pradėjo tikruosius karus. Dabar, po dvidešimties metų, Balkanų regiono valstybės rezga idėją sukurti jungtinę futbolo lygą ir tikisi įpūsti gyvybę kadaise klestėjusiam turnyrui. Tačiau tautinės neapykantos neslepiantys sirgaliai įspėja: „Jeigu norite dar vieno karo – įkurkite tokią lygą“.

Daugiau nuotraukų (1)

AP ir lrytas.lt inf.

Mar 23, 2013, 9:46 AM, atnaujinta Mar 9, 2018, 11:24 AM

Sek sporto naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UEFA svarsto, ar pritarti lygos, kuri jungtų buvusias Jugoslavijos valstybes: Serbiją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Slovėniją ir Makedoniją, idėjai. Prieš šių šalių galbūt prisijungtų ir Bulgarija bei Vengrija.

Visą regioną sujudinusi idėja kilo dėl noro pagerinti Balkanų šalių futbolo lygį, kuris po kruvinos Jugoslavijos griūties leidosi kreive žemyn.

Didžiausią nerimą kelia saugumas. Ir stadionuose, ir už jų ribų, nes šalis vis dar drasko etniniai skirtumai, pykčiai dėl istorinių įvykių. Organizatoriams pirštu grūmoja ir UEFA, kuri Serbijos ir Kroatijos sirgalius vadina labiausiai pagarsėjusiais Europoje dėl smurto ir rasizmo.

Istorinis susitikimas – istoriniame stadione

Jugoslaviją sudraskę karai simboliškai prasidėjo futbolo stadione. 1990-aisiais Kroatijos sostinėje susitiko Zagrebo „Dinamo“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“ futbolo komandos. Netrukus įsiplieskė riaušės, pastūmėjusios į tikrą karą.

Vienas iš pasiūlymų, nuskambėjusių paskutiniame susitikime tarp projekto rengėjų ir UEFA – neleisti svečių sirgaliams atvykti į regioninės lygos rungtynes. Ši formulė puikiai veikia jungtinėje krepšinio lygoje, taip išvengiančioje rimtų susidūrimų tarp sirgalių.

Tačiau daugelį neramina tai, kad šiame regione populiariausias futbolas gali atsiskleisti kita prasme. Tai – nacionalinis pasididžiavimas, jausmas, ne kartą tapęs smurto Balkanuose priežastimi.

Dukart per dvejus metus šias šalis dėl besitęsiančių sirgalių keliamų problemų įspėjusi UEFA patikino, kad atidžiai stebės penktadienio rungtynes „Maksimir“ stadione, kuriame ir kilo garsiosios 1990-ųjų riaušės.

Nuomonės – skirtingos

Dauguma mano, kad 2015 metais startuoti galintis čempionatas dėl saugumo aspektų yra daromas skubotai ir neapgalvotai.

„Dabar svarbiausia iš Balkanų šalių stadionų išvyti smurtą. Tik tada galime galvoti apie regioninę lygą“, - kalbėjo Serbijos futbolo asociacijos prezidentas Tomislavas Karadzičius.

Su juo sutiko buvęs Zagrebo „Dinamo“ treneris Vahidas Halilhodzičius.

„Tai tik būtų proga dešiniesiems ekstremistams išreikšti savo nepasitenkinimą ir pyktį. Karo laikų emocijos vis dar dirgina visuomenę ir futbolui čia kištis nederėtų“, - kalbėjo jis.

Tačiau kiti sako, kad toks čempionatas į stadionus sugrąžintų aistruolius, pritrauktų lėšų iš užsienio ir pagerintų viso regiono futbolo lygį.

„Jungtinė Balkanų šalių lyga vestų prie meistriškesnio futbolo. Tai domintų ir didesnį būrį sirgalių, ir rėmėjus“, - kalbėjo Belgrado „Crvena Zvezda“ direktorius Draganas Dzajičius.

„Sirgalių smurto klausimas yra pagrindinis jungtinei lygai besipriešinančių žmonių argumentas. Nesuprantu, kodėl taip turėtų nutikti? Juk matau, kad kiti veikia be problemų. Pavyzdžiui – krepšinis. Lyga pritraukia daug žmonių, o mačai vyksta uždarose patalpose, kur daug sunkiau užtikrinti saugumą. - kalbėjo D. Dzajičius. - Sprendimą turi priimti politikai. Jie sako, kad atėjo laikas taikytis. Tai ir yra jų šansas.“

Tie, kurie remia jungtinę lyga tikina, kad jos teikiami privalumai padėtų išsaugoti tokius futbolininkus, kaip į Madrido „Real“ išvykusį Luka Modričių, „Manchester United“ rungtyniaujantį serbą Nemanją Vidičių ar „Manchester City“ marškinėlius vilkintį Ediną Dzeko.

Buvusios Jugoslavijos čempionato komandos buvo puikiai žinomos Europoje. O „Crvena Zvezda“ 1991-aisiais netgi tapo Europos turnyro čempione. Nuo tada buvusiam Serbijos galiūnui nepavyko patekti į Čempionų lygos grupių etapą.

O jeigu kokiam klubui pavyksta patekti į elitinį Europos turnyrą, kas per 20 metų Čempionų lygos gyvavimą nutiko septyniskart, buvusios Jugoslavijos valstybių ekipos neatrodo rimtai. Jų rezultatai – prasti, žaidimas – blankus. Dabar sėkmingiausiu regiono klubu laikomas Zagrebo „Dinamo“ paskutinį kartą iškovojo pergalę aukščiausiame lygyje – 1999-aisiais.

Sirgaliai grasina karu

UEFA prezidentas Michelis Platini 2009-aisiais pareiškė, kad jis nėra nei prieš, nei už regioninę lygą. Tačiau norėdamas įlieti daugiau spalvų į Vakarų Europos klubų diktuojamas madas Čempionų lygoje, jis yra pasirengęs įžiebti žalią šviesą Balkanų lygai.

Jeigu UEFA įsitrauks į derybas dėl jungtinės lygos, ji daugiausia kalbėtų apie kelialapius į Čempionų ir Europos lygas. Būtent tai gali tapti dar vienu barjeru, nes kiekviena Balkanų regiono šalis nori pagrindiniuose turnyruose matyti savo komandas.

„Negalime sugrįžti, - teigė buvęs Madrido „Real“ puolėjas, tapęs Kroatijos futbolo asociacijos prezidentu, Davoras Šukeris. - „Visi turime savo šalis ir norime, kad jos laimėtų ir turėtų savas ekipas Europoje.“

Naujajai lygai itin priešinasi „Crvena Zvezda“ sirgaliai, atvirai reiškiantys didžiulę neapykantą kroatams, neseniai stadione išskleidę didžiulę vėliavą su žemėlapiu, kuriame išbraukta buvusi Jugoslavija. „Regioninei lygai – ne“, - buvo parašyta ant vėliavos.

„Jeigu kas nors nori dar vieno karo – turėkime tokią lygą“, - pareiškė Damiras Kušičius - „Dinamo“ sirgalių „Bad Blue Boys“ grupuotės narys. Ši grupuotė neslepia neapykantos serbams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.