Jeigu per savo gyvenimą dar nesutikote afrikiečių iš Kamerūno, Nigerijos, Malio arba nematėte, kaip atrodo žmogus iš paslaptingų Trinidado ir Tobago salų, keliaukite į Lietuvos stadionus.
Šalies A lygos klubai, regis, perėmė televizijos kanalo „Travel” misiją, supažindindami lietuvius su žaidėjais iš egzotiškiausių pasaulio kampelių.
Šį sezoną A lygos pirmenybėse dalyvaujantys klubai įregistravo penkias dešimtis legionierių iš 20 valstybių.
Galbūt dar neemigravusiam provincijos futbolo gerbėjui smalsu pamatyti, kaip po Alytaus, Tauragės ar Gargždų gatves vaikšto neregėti svečiai, bet ar jie iš tiesų kelia Lietuvos futbolo lygį?
„Jie tik užteršia mūsų futbolo rinką, uždarydami duris lietuviams, – neabejojo buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas. – Mūsų futbolo mokyklose treniruojasi šimtai jaunų žaidėjų, bet dėl tokio požiūrio jie negali toliau tobulėti. Tikrai nematau, kad legionieriai mūsų futbolui suteiktų naujos kokybės.”
„Atlantas” – be užsieniečių
Lietuvos čempionato rungtynėse šį sezoną vėl galima registruoti po 5 legionierius.
Sezono išvakarėse A lygos klubai spaudė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovus, kad ši kvota net būtų padidinta, tačiau kol kas LFF atsilaikė. Bet ar ilgam?
Pernai Alytaus „Dainava” buvo vienintelis A lygos klubas be užsieniečių, tačiau šįmet savanoriškai atsisakė lietuviškiausios komandos vardo.
Pasikeitus klubo savininkams „Dainavos” marškinėlius jau apsivilko Akilas de Freitasas (Trinidadas ir Tobagas), Soumaila Keita (Malis), Kirgizijos pasą turintis kamerūnietis Klodas Kumas Maka ir Olehas Solovyčius (Ukraina).
Paradoksalu, bet vieninteliu A lygos klubu, neturinčiu legionierių, šįmet tapo Klaipėdos „Atlantas”. Nors uostamiesčio klubą perėmė Rusijos verslininkai, „Atlantą” treniruojantis buvęs futbolo agentas ir Sankt Peterburgo „Zenit” sporto direktorius Konstantinas Sarsanija remiasi Lietuvos futbolininkais.
„Kol mes nebuvome atėję, pernai „Atlantas” turėjo labai daug legionierių, – sakė buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas Rimantas Žvingilas, Klaipėdoje talkinantis rusams. – Šiais metais sąmoningai pasirinkome tokią strategiją – pažiūrėti, ko verti Lietuvos žaidėjai ir vietos jaunimas.
Treneris iš karto pasakė: jei ir turėsime legionierių, jie tikrai bus kitokio lygio negu tie, kurie dabar suvažiavę į Lietuvą.”
Gruzinai bėga nuo armijos
Lietuvos klubai pastaraisiais metais ypač pamėgo futbolininkus iš Gruzijos. Šį sezoną A lygoje registruoti aštuoni gruzinai, o vien Gargždų „Banga” turi net penkis žaidėjus iš šios Kaukazo valstybės.
Iš Pakruojo į Šiaulius šįmet jau spėjęs persikelti Giorgis Alaverdašvilis po šešių turų buvo rezultatyviausias A lygos žaidėjas, bet 7 įvarčius įmušęs 25-erių puolėjas – reta išimtis tarp kitų savo tautiečių.
Gruzija turi ilgametes futbolo tradicijas, o SSRS laikais užaugę futbolo gerbėjai iki šiol prisimena Tbilisio „Dinamo” triumfą Europos taurės laimėtojų turnyre 1981-aisiais ir šios komandos žvaigždes – Davidą Kipianį, Vitalijų Daraseliją, Ramazą Šengeliją, Aleksandrą Čivadzę.
Bet naujoji gruzinų karta A lygos klubuose dabar dažniausiai atsiduria ne dėl savo talento – jie legionieriaus karjerą Lietuvoje renkasi dėl kitų pragmatiškų priežasčių.
„Niekam ne paslaptis, kodėl mūsų klubuose atsirado daug gruzinų. Jie bėga nuo tarnybos armijoje, – A lygos užkulisių gandus patvirtino R.Žvingilas. – Patys žaidėjai ar jų tėvai net sumoka pinigus, kad tik galėtų pasilikti Lietuvoje.
Jauniems gruzinams, aišku, geriau Lietuvoje žaisti futbolą negu su ginklu kabarotis po kalnus. Bet tikrai nesuprantu, kokia nauda mūsų klubams iš tokio lygio žaidėjų?”
Japonas kelia savo vertę
Egzotiški legionieriai šį sezoną vilki ne tik A lygos autsaiderių, bet ir stipriausių Lietuvos klubų marškinėlius.
A lygoje didžiausią biudžetą (4,5 mln. litų) turintis Vilniaus „Žalgiris” pasirašė sutartį su 21-erių japonu Takuya Kanai, kurį atrado mėgėjiškoje Olandijos studentų lygoje, o Marijampolės „Sūduva” tikisi stebuklų iš 23-ejų kino Ren Xino ir 19-mečio libaniečio Mohamado Kdouh.
Azijos futbolininkai neatsitiktinai nori patekti į Europos klubus.
Pavyzdžiui, Japonijos futbolo lygoje galioja taisyklė, jog Senojo žemyno šalies čempionate prieš tai rungtyniavęs ir į namus grįžęs japonas iš karto gali tikėtis minimalios bent 350 tūkst. eurų algos – kelis kartus daugiau, negu gautų neturėdamas europinės patirties.
„Tokių žaidėjų kaip tas japonas Lietuvoje pilna. Aš pats ne vienus metus žaidžiau užsienyje. Turėjau būti ne viena, o dviem galvomis geresnis už vietos žaidėjus.
O pas mus dabar atvažiuoja kas tik nori, – „Žalgirio” pasirinkimu stebėjosi R.Žvingilas, tris sezonus rungtyniavęs Belgijos pirmenybėse. – Visi legionieriai tikisi, kad Lietuva jiems taps tramplinu.
Man tiesiog nesuvokiama, kaip galima važiuoti iš Italijos, Ispanijos ar Prancūzijos į Lietuvą žaisti futbolo. Juk ten žaisdami ketvirtojoje lygoje jie uždirbtų daugiau negu čia.”
Legionieriai tapo pigesni
Lietuvos futbolo klubų vadovai neslepia, kad jie tiesiog priversti remtis legionieriais dėl dabartinės šalies mokesčių sistemos.
Po 2008-ųjų mokesčių reformos išlaikyti sportininkus iš užsienio tapo kur kas pigiau negu lietuvius.
Legionieriaus alga apmokestinama tik 15 proc. pajamų mokesčiu, o kiekvienas Lietuvos atletas, pridėjus socialinio draudimo įmokas, valstybei priverstas atseikėti net 40 proc. pajamų.
„Kodėl pigesnis legionierius dabar užima lietuvio vietą? Tokia mokesčių sistema – tikra nesąmonė, – įsitikinęs A.Liubinskas. – Jeigu politikams rūpi mūsų ateitis ir jaunimas, jie privalo sportui sukurti atskirą mokesčių sistemą.
Dabar futbolas kenčia ne tik dėl mūsų skurdumo, bet ir dėl kvailų įstatymų.”
Latvijoje legionieriai vietos klubams kainuoja kur kas brangiau negu Lietuvoje. Kiekvieną atletą iš užsienio kaimynai apmokestina bendru 46 proc. mokesčių tarifu.
„Latvijoje užsienietis visuomet buvo gana brangus malonumas.
Jeigu jaunas futbolininkas žaisdavo tik už maistą, klubui vis tiek tekdavo sumokėti visus socialinius mokesčius, apskaičiuotus nuo minimalios žaidėjo algos, kuri perskaičiavus sudarė 2400 litų, – pasakojo Rygos „Skonto” klubo generaliniu direktoriumi aštuonerius metus dirbęs Antanas Sakavickas. – Latvijoje išlaikyti legionierių brangiau negu vietos žaidėją.”
„Visi mėgstame kalbėti apie rinkos sąlygas.
Konkurencija iš tiesų padeda tobulėti, bet sąlygos visiems turi būti vienodos, – neabejojo A.Liubinskas. – Dabar mūsų sporte konkurencija yra iškreipta, nes legionierius iš karto yra pigesnis už žaidėją lietuvį.”
Konkurencijai reikia sąlygų
Lietuvos futbolo klubuose dauguma užsieniečių per mėnesį uždirba nuo 500 iki 3000 eurų.
Brangiausias A lygos legionierius brazilas Rafaelis Ledesma gauna apie 15 tūkst. litų algą. Bet ne vienas afrikietis kuklesniuose A lygos klubuose sutinka žaisti ir už sriubos lėkštę ar stogą virš galvos.
„Su legionieriais mūsų klubai daro „monkės” biznį, – aiškino A.Liubinskas. – Į Lietuvą atvykę trečiarūšiai žaidėjai gyvena tik šia diena.
Lietuviai elgiasi protingiau: nematydami perspektyvų jie paprasčiausiai palieka futbolą ir siekia karjeros kitur. Silpnas legionierius džiaugiasi, kad Lietuvoje gauna pavalgyti ir čia prastumia laiką.
Bet didžiausia bėda, kad toks legionierius atima vietą iš mūsų vaikų, kurie taip ir nesulaukia galimybės atsiskleisti.”
„Man nesuprantami argumentai, kad užsienietį Lietuvoje išlaikyti pigiau nei vietos žaidėją.
Nemanau, kad tai išeitis klubui, turinčiam ilgalaikę viziją ir tikslus, – svarstė R.Žvingilas. – Štai Gargždų futbolo mokykla turi gerus vaikų trenerius. Bet vietos klubas remiasi užsieniečiais ir pastaruosius penkerius metus makaluojasi šeštojoje vietoje, nors per tą laiką jau tikrai galėjo išsiugdyti ne vieną savo žaidėją ir jis sėkmingai žaistų A lygoje.
Nematau jokios prasmės kviesti žemo lygio legionierius ir užkirsti kelią savo jaunimui. Lietuvoje tikrai yra talentingų vaikinų, tik reikia jų paieškoti ir leisti žaisti, kad jie įgytų patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis.”
„Norėdami plėtoti savo futbolą turime klubams padidinti mokestį už legionierius. Vėliau federacija galėtų šias lėšas skirti jaunių futbolui, – siūlė A.Liubinskas. – Negali taip būti, kad Lietuvoje būtų pigiau išlaikyti legionierius, o ne savo žaidėjus.”
Įkaitė – šalies rinktinė
Iš pusšimčio A lygoje žaidžiančių užsieniečių vos keletas gali tikėtis futbolo ekspertų pagarbos.
Galbūt apie šalies futbolo ateitį galvojančiai LFF derėtų riboti legionierių skaičių A lygos klubuose?
„Lietuvos problema – ne legionieriai. Mūsų futbolo lygis nėra aukštas, todėl užsieniečiai galėtų jį tikrai sustiprinti.
Didžiausia problema – tų legionierių lygis.
Klubai atsiveža bet ką, tie žaidėjai net neprilygsta lietuviams, bet jie privalo žaisti, – stebėjosi R.Žvingilas. – Pajėgesnis lietuvis neretai sėdi ant suolo, o legionierius žaidžia, nes kai kam reikia pasiteisinti, kodėl agentams mokėjo pinigus.
Kai „Ekranas” garsiai giriasi, kad jų legionierius kažkada priklausė Ispanijos klubui, pirmiausia reikėtų pažiūrėti, kur jis buvo ir žaidė pastarąjį sezoną.”
„Britai ne be reikalo turi griežtą taisyklę: tik savo šalies rinktinei ne vieną kartą atstovavęs futbolininkas gali sudaryti sutartį su šios šalies klubais. Žaidėjų profsąjunga sukūrė barjerus, kad į Angliją nepatektų bet koks šlamštas.
O kiek A lygos legionierių rungtyniauja savo šalies nacionalinėje komandoje?” – retoriškai klausė A.Liubinskas.
A lygoje – net 50 užsieniečių
Panevėžio „Ekranas” (4): O.Reyesas (Ispanija), F.de Abreu (Brazilija), I.Kozlovas (Latvija), U.Umehas (Nigerija).
Vilniaus „Žalgiris” (8): A.Švrljuga, L.Peričius, T.Pekas, V.Gercas (visi – Kroatija), K.Bilinskis, J.Wilkas (abu – Lenkija), T.Kanai (Japonija), P.Komolovas (Rusija).
Marijampolė „Sūduva” (6): P.Davidovas (Latvija), M.Ugge (Italija), Ren Xinas (Kinija), P.Bašičius (Kroatija), M.Kdouh (Libanas), R.Ledesma (Brazilija).
„Šiauliai” (6): N.Tokičius, M.Rašo ir F.Žderičius (visi – Kroatija), M.Lisieckis (Lenkija), L.Mušnikovas (Kazachstanas), G.Alaverdašvilis (Gruzija).
Pakruojo „Kruoja” (5): N.Rehabas, N.Estevao, M.N’Diaye (visi – Prancūzija), K.Macionas (Ukraina), M.Eltermanis (Latvija).
Klaipėdos „Atlantas”: nėra.
Gargždų „Banga” (11): V.Bedoidzė, I.Gerkenašvilis, T.Chargeišvilis, G.Kavtarašvilis, G.Nikabadzė (visi – Gruzija), A.Aleksejevas ir R.Nochzatas (abu – Rusija), M.da Silva ir A.dos Santosas (abu – Brazilija), V.Myrnas (Ukraina), S.Tatiefangas (Kamerūnas).
Tauragės „Tauras” (6): C.Vacca ir D.Rizoli (abu – Italija), I.Tvalavadzė ir G.Bedoidzė (abu – Gruzija), R.Vulpe (Rumunija), R.Kuzinas (Rusija).
Alytaus „Dainava”(4): A.de Freitasas (Trinidadas ir Tobagas), S.Keita (Malis), K.Kumas Maka (Kirgizija), O.Solovyčius (Ukraina).
