- Marijau, kokios emocijos po rungtynių, kokie įspūdžiai? – fbk-kaunas. lt paklausė M. Mikutavičiaus.
- Labai geros, džiaugiuosi, kad laimėjom.
- Jūs laimėjot?
- Taip, ir vis dėlto esu patenkintas, kad parodėme charakterį ir vis dėlto įveikėme F.B.K. „Kauną“.
- Kad, regis, rezultatas kitoks truputėlį.
- Koks?
- 3:2, F.B.K. „Kaunas“ laimėjo...
- Jūs laimėjot? A, na, tai tada nepakankamai stengėmės, labai gaila, kad pralaimėjome.
- Kaip jums atrodo, ar tinkamai pasiruošėte šiam susitikimui? Jūsų komandos vadovas Ričardas Zdančius pasakojo, jog pastaruoju metu treniruočių neturėjote.
- Mūsų amžiuje treniruotės tik trukdo mums. Tiesą sakant, mums treniruotės nereikalingos, sau mes neturime ką įrodinėt.
- O ar likote patenkintas „Prelegentų“ pasirodymu?
- Galvoju, kad kai kurias progas galėjome ir geriau realizuoti, bet iš esmės... aš, tiesą sakant, nustebęs, galvojau, kad F.B.K. „Kaunas“ mus labiau triuškins. Manau, kad mes juos užliūliavom savo melancholiška, vilnietiška dvasia, nes pasirodė, kad jie irgi nelabai rovėsi mušti įvarčių. Susidarė toks įspūdis.
- O ta „melancholija ir vilnietiška dvasia“ visuomet pasireiškia piktokais šūksniais aikštėje?
- Turim vieną etatinį šūkautoją - mes jį išleidžiame, jis savo išsišūkauja, mes jį pasodiname ir visiems ramiau pasidaro.
- Kaip vertinate savo asmeninį pasirodymą, kodėl taip trumpai žaidėte?
- Man suplyšo bucai, tada buvo gėda prieš kauniečius, kad vilnietis žaidžia su suplyšusiais bucais ir aš išėjau iš aikštės.
- O per tą laiką, praleistą aikštėje, likot patenkintas savo žaidimu?
- Ne, netgi juokiausi, kad iš kokių 10-ies situacijų kokias dvi atlikau neblogai. Naudingumo koeficientas nebuvo aukštas.
- Bet pakankamas?
- Taip, aš tiesą sakant, pirmą kartą ant didelės aikštės, naujam sezone ir tiesą sakant, nelabai pasiruošęs šiandien - vakar buvo įdomesnių įvykių.
- O ar III lygos pirmenybėms pasiruošit tinkamai?
- Aš nežinau, mes šiais metais žaisim tiesiog savo malonumui, nes vargu ar galima tikėtis rezultato - komanda krinka, sensta, traumos...
- Bet kartu su senatve atsiranda ir patirtis...
- Na, žinot, jeigu taip įvertintume, tai dinozaurai nebūtų išnykę, bet kažkodėl jie išnyko. Tačiau savo malonumui vis tiek mums nepavyksta žaisti, reikia kartais rėkti.
- Bet nuotaikos geros?
- Tai žinoma, aišku, ko gi čia liūdėti!
