S. Petersas yra puikus specialistas, padedantis sportininkams izoliuoti ir kontroliuoti savo vidinę agresiją. Ko gero, dabar atsisėsti į jo klientams skirtą kėdę būtų pravartu 26-erių Luisui Suarezui.
Įkandęs „Chelsea" gynėjui Bronislavui Ivanovičiui į ranką L. Suarezas ir futbolo federacijos (FA) sulaukė bausmės - diskvalifikacijos trejoms rungtynėms. Bet ar tai padės?
Sunki vaikystė
Nustatyti, iš kur kilęs L. Suarezo polinkis kandžioti savo varžovus - tai jis padarė antrą kartą per trejus metus - iš pirmo žvilgsnio, būtų viena sudėtingiausių S. Peterso užduočių. Jis turėtų pasinerti į futbolininko vaikystę. Ten, ko gero, psichiatro apklausoje varnelių būtų labai daug, rašo „The Telegraph".
Nuskurdusi jaunystė, niūrūs namai, tėvo trūkumas vaikui, augusiam šeimoje su septyniomis kitomis atžalomis. Vaikystė žaidžiant basomis ant akmeninės gatvės.
Vaikas, išsiskyręs iš savo bendraamžių talentu ir sugebėjimais, tačiau neslopinantis šiurkštaus savo temperamento.
Aplinkui jo bendraamžiai augo taip, kaip ir jis, tačiau niekas nesielgė taip, kaip jis. Niekas taip nėra linkęs į netinkamą elgesį, kartais primenantį laukinį žiaurumo aktą.
Urugvajuje vartojamas toks žodis „picardia“. Juo apibūdinamas gudrus, klastingas, apgaulingas žmogus. Apie tai jis užsiminė interviu, kuris buvo publikuotas likus kelioms valandoms iki skandalingų rungtynių sekmadienį.
Visi pamatė, kaip jis šį žodį įkūnija aikštėje.
Nebuvo pasiruošęs tapti futbolininku
L. Suarezo istorija - savotiška gija, supinanti neišsilavinimą, valios stiprybę ir nuolatinį savitvardos trūkumą. Požiūris „niekada nesustoti“ ten, kur egzistuoja labai trapi riba tarp to, kas leidžiama ir nepakenčiama, dažnai futbolininkams pakiša koją.
L. Suarezas yra tikras gatvės futbolininkas, kurį po neramaus Montevidėjaus jaunimą narstę skautai pastebėjo jam sulaukus devynerių. Pirmojo puolėjo profesionalaus klubo „Nacional“ skautas Wilsonas Pirezas žinojo, kokioje aplinkoje augo L. Suarezas ir koks aikštingas yra jo būdas.
L. Suarezas pirmuosius savo namus, apie 300 mylių nuo Salto miesto, turėjo palikti būdamas septynerių.
Šeima ieškojo geresnio gyvenimo, nes tėvas neturėjo darbo.
Kai L. Suarezui buvo 12 m., tėvas paliko gausią šeimą.
„Gyvenimas jam buvo sudėtingas“, - tikina W. Pirezas ir ironiškai prideda: „Psichologiškai jis nebuvo pasiruošęs būti futbolininku. Tačiau sunki vaikystė sužadino jam aistrą bet kokia kaina siekti pergalių.“
L. Suarezas visada buvo impulsyvus. Sulaukęs 19-kos jis jau buvo „National“ klubo dievaitis ir persikėlė į Nyderlandus, į „Groningen“. Į klubą, kuris buvo per menkas jo talentui. Jis persikėlė ten tik dėl to, kad jo mergina (dabar - žmona) Sofia persikėlė studijuoti į Europą.
Pastebi dvigubą asmenybę
2007 metais jis paliko klubą ir persikėlė į Nyderlandų futbolo galiūną Amsterdamo „Ajax“. Už talentingą urugvajietį buvo sumokėta 7,5 mln. svarų sterlingų.
Kad ir kur jis žaisdavo, komandų treneriai pastebėdavo dvigubą asmenybę - žiaurų žaidėją, siekiantį komandos sėkmės ir atgailaujantį dėl skerdynių, kurios vykdydavo per rungtynes.
„Norint laimėti neužtenka būti vien tik techniškai geram. Reikia asmenybių, reikia charakterio. Luisas turi charakterį. Tai jam ne kartą sukėlė problemų“, - sakė „Ajax“ komandos vadybininkas Hermanas Pinksteris.
Pirmasis L. Suarezo „kanibalizmo“ atvejis užfiksuotas Nyderlanduose prieš jam persikeliant į Angliją, todėl „Liverpool“ žinojo, ko laukti įsigijus L. Suarezą.
Tačiau jokių ženklų, atskleidžiančių jo nenuspėjamą elgesį, iš pradžių nesimatė.
„Liverpool“ žaidėjai apibūdindavo jį kaip darbštų, bet ne būtinai karštakošį.
Jo valia ir noras laimėti dažnai būdavo pernelyg ekstremalūs, tačiau tai neturėjo įtakos jo populiarumui komandos rūbinėje. Neutralūs žiūrovai gali šlykštėtis jo pastangomis laimėti bet kokia kaina, tačiau jį pažįstantys žavisi jo aistra.
Baudžia save?
Viena iš teorijų, kodėl L. Suarezas prarado kontrolę grumdamasis su B. Ivanovičiumi, skelbia, kad taip jis nubaudė save dėl neapdairumo prieš tai vykusiame rungtynių epizode. Jis sužaidė ranka savo baudos aikštelėje, todėl „Chelsea“ gavo progą mušti 11 metrų baudinį ir išsiveržė į priekį 2:1 (rungtynių pabaigoje jis pelnė įvartį, rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2. - Red.).
Tiesa, kol visi bjaurisi ir kritikuoja šį incidentą, profesionalūs futbolininkai per pastarąsias 24 valandas taip pat išdėstė savo poziciją: jie geriau jau nukentėtų nuo varžovų įkandimų, nei gautų traumas, kurios sustabdytų jų karjeras.
Nėra jokio pasiteisinimo, tačiau reikia suprasti, kad „Premier“ lygos futbolininkai gyvena kitoje šalyje nei visi likusieji. Sirgaliai sėdi šalia, džiaugdamiesi ar bjaurėdamiesi žaidėjų maivymusi, teisdami ir pamokslaudami jiems, tačiau niekada taip ir neįsijausdami į juos.
Yra labai nedaug norinčiųjų suprasti, kodėl L. Suarezas taip pasielgė. O pažadai, kad „Liverpool“ jam suteiks dar vieną galimybę, yra ir viltis, kad S. Petersas suras atsakymus.
