Visą sezoną kentėjęs M. Stankevičius sulaukė geriausio atpildo už savo kantrybę.
Nors prieš Italijos taurės finalą popiežius Pranciškus per specialią audienciją palaimino ir „Lazio”, ir „Romos” žaidėjus, futbolo dievai šį kartą nusišypsojo lietuvio komandai.
Sekmadienio vakarą „Lazio” futbolininkai 1:0 įveikė „Roma” klubą ir 6-ą kartą per klubo istoriją iškovojo Italijos taurę. „Nugriebėm vyšnią nuo torto viršaus. Užsaldinom visą sezoną”, – „Lietuvos rytui” džiaugėsi M. Stankevičius, kartu su komandos draugais Romos olimpiniame stadione į viršų kėlęs prestižinį trofėjų. Patyręs Lietuvos rinktinės gynėjas buvo registruotas daug aistrų Italijoje sukėlusioms rungtynėms, tačiau kaip ir jaunasis „Roma” vartininkas Tomas Švedkauskas finalą praleido ant atsarginių suolo.
– Mariau, ar Roma dar nesudegė po finalo? – M. Stankevičiaus pirmiausiai paklausė „Lietuvos rytas”.
- Roma išliko, nes „Lazio” laimėjo. O Roma yra „Lazio” (juokiasi).
– 2010-aisiais su „Sevilla” klubu triumfavote Ispanijos taurės turnyre. Italai pergales švenčia daug audringiau?
- Visi finalai ir visos taurės yra savaip svarbūs. Euforija po tokių mačų visam gyvenimui palieka savo prisiminimų.
Bet šis finalas tikrai buvo išskirtinis. Istorinis Italijos sostinės derbis. Pirmąsyk du Romos klubai susitiko taurės finale.
Kai tu tik atvyksti į Romą, pirmiausiai iš sirgalių išgirsti apie šį derbį. Jiems svarbiausia gyvenime laimėti prieš amžinus varžovus. Pergalės prieš „Romą” – pirmas ir svarbiausias komandos tikslas.
Tai visi įkala į galvą nuo pirmosios dienos klube.
Po finalo netrūko džiaugsmo ir euforijos, bet šios pergalės tikrąją reikšmę pajausime tik dar po tam tikro laiko. Tai labai svarbus titulas ir pačiam klubui, ir „Lazio bendruomenei, ir sirgaliams.
Tai ką mačiau per šventę, tiesiog nepamirštama. Važiavome atviru autobusu per Romą, visur mus pasitikinėjo minios sirgalių. Netrūko gatvių, kuriose negalėjome net pajudėti iš vietos.
Pasiruošimas šiai dvikovai buvo išskirtinis. Ne tik mūsų, bet ir Romos policijos. Kiek girdėjau, buvo tik keletas sirgalių susirėmimų, todėl policija džiaugiasi, kad viskas baigėsi be didelių aukų.
– Šis trofėjus atpirko sudėtingą sezoną?
- Sezonas komandai tikrai buvo sėkmingas.
Pradžia buvo labai gera, antroji pusė – galbūt prastesnė, bet daug ką lėmė svarbūs niuansai.
Komanda sužaidė beveik 60 rungtynių – dalyvavome ne tik „Serie A” čempionate, pasiekėme taurės finalą, bet toli nužygiavome ir Europos lygos turnyre.
Pagrindiniams žaidėjams teko didelis krūvis, todėl netrūko traumų. Komandai nebuvo lengva išlaikyti vienodą ritmą visą sezoną, nes atsiliepė ir fizinis, ir psichologinis nuovargis.
Bet šis sezonas suteikė komandai daug patirties, kurią bus galima išnaudoti kitą sezoną.
- Karaliaus taurės finalą buvote priverstas praleisti, o sekmadienį Romos olimpiniame stadione buvote atsarginių sąraše. Kurį finalą nuo suolo emociškai stebėti buvo sunkiau?
- Kiekvieną mačą žiūrėti yra sunkiau negu žaisti. Juk tuomet viskas priklauso ne nuo tavęs.
- 2009-aisiais, kai dar vilkėjote Genujos „Sampdoria” aprangą, taurės finale jums nepavyko įveikti „Lazio”. Sekmadienį neprisiminėte tos dvikovos?
- Ją priminė vienas linksmas epizodas. Kai jau ėjome atsiimti taurės, lyg tyčia buvo paleista muzika – savotiškas „Sampdoria” himnas.
Prisiminiau, kaip šiame stadione apmaudžiai pralaimėjome finalą po 11 m serijos. Tas pralaimėjimas buvo labai skaudus – tuomet galvojau, kad daugiau neturėsiu progos laimėti taurę.
Bet dabar džiaugiuosi, kad komanda pagelbėjo ir leido ją pačiupinėti savo rankose.
- „Serie A” čempionate su „Lazio” žaidėte vos 3 mačus. Kaip vertinate šį sezoną?
- Asmeniškai man buvo sunkus sezonas.
Po traumos pradėjau ruoštis su kartu su kitais, kai čempionatas buvo prasidėjęs. Treneris jau buvo sudaręs savo komandą, todėl prasimušti į sudėtį buvo tikrai sudėtinga.
Kai pagaliau atsigavau ir jau buvau neblogos formos, pasigavau infekciją. Ji vėl ilgam išmušė iš vėžių. Atrodo, viskas ėjosi geryn, bet vėl patyriau nuosmukį. Aišku, tai atsiliepė ir psichologiškai.
Bet gerai, kad viskas taip gerai baigėsi ir iškovojome taurę.
Metai buvo sunkūs, bet jie tikrai pozityvūs. Juk svarbiausia – gerai užbaigti, nes tuomet gali gerai pradėti kitą sezoną.
- Ar po visų traumų ir virusų sveikatos bėdos dabar nekamuoja?
- Esu visiškai išsigydęs ir pasiruošęs žaisti.
- Dar žiemą netrūko kalbų, jog galite palikti „Lazio” ir buvo net minimi Ispanijos (Vigo „Celta”), Graikijos (Atėnų „Panathinaikos”), Rusijos (Maskvos „Dinamo”) klubai. Ar norite likti Romoje?
- Taip. Manau, kad „Lazio” tikrai man būtų gerai tęsti karjerą. Nesu numatęs jokių permainų.
Bet mes, futbolininkai, visuomet gyvename su lagaminais rankose. Niekados nežinai, kas gali nutikti. Kiekvienas futbolininkas gali tą patvirtinti – niekada nesakyk niekada.
- Jūsų sutartis galioja dar metus. Neabejojate, jog vilkėsite „Lazio” aprangą ir kitą sezoną?
- Aš tikiuosi, kad čia būsiu. Reikia tik stengtis, kad nekamuotų traumos, tuomet galėsiu daugiau žaisti.
Svarbiausia – sveikata, o visa kita ateis savaime.
- Dar prieš Italijos taurės finalą netrūko kalbų apie Vladimiro Petkovičiaus ateitį komandoje. Kokią įtaką jūsų karjerai gali turėti „Lazio” trenerio likimas?
- Viskas priklauso nuo daugybės faktorių. Ir nuo trenerio, ir nuo klubo vadovų vizijos ir planų.
Su treneriu mes vienas kitam jaučiam abipusę pagarbą. Abu profesionaliai stengiamės atlikti savo darbą. Tai svarbiausia.
- Italijos žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, jog „Torino” treneris Gampiero Ventura labai nori jus matyti savo komandoje, o šis klubas jau pasiruošęs išpirkti jūsų sutartį. „Stankevičius – pagrindinis „Torino” „mercato” (vasaros žaidėjų turgaus – Red.) tikslas”, – rašė „La Stampa”. Ar jau sulaukėte pasiūlymo iš šio klubo?
- Su „Torino” buvo kalbų dar tuomet, kai ruošiausi pasirašyti sutartį su „Sampdoria”.
Kai važiavau į Genują, jie tikrai domėjosi ir norėjo, kad atvažiuočiau į Turiną. Bet jau buvau sutaręs su „Sampdoria”, ir negalėjau jai atsakyti.
Esu žodžio žmogus, ir stengiuosi gyvenime visuomet to laikytis. Tuomet tiesiog negalėjau priimti „Torino” pasiūlymo.
G. Venturos asmeniškai nepažįstu, bet jo komandos pastaruoju metu žaidžia labai įdomų futbolą. Dar nuo laikų, kai šis treneris vadovavo „Bari” klubui.
Bet visos šitos kalbos apie „Torino” dabar man tikrai yra naujiena. Su manimi dar niekas nešnekėjo ir nesidomėjo.
Intensyviai ruošėmės finalui, todėl visi supranta, kad prieš tokį mačą būtų per anksti dar kažką siūlyti ir kalbėti.
- Kitą savaitę Lietuvos rinktinė pradės treniruočių stovyklą prieš 2014 m pasaulio čempionato atrankos dvikovą su Graikija. Ar nesinorėjo vietoj jos išvažiuoti su šeima atostogų?
- Labai noriu atvažiuoti į rinktinę. Visada malonu į ją grįžti.
Aišku, po sezono įprastai nėra paprasta būti geros fizinės formos.
Bet šįmet man buvo tokie metai, jog noriu toliau tęsti savo fizinį pasirengimą ir neatleisti varžtų.
Stengsiuosi visą vasarą palaikyti tonusą, kad galėčiau iš karto būti geros fizinės formos prieš naują sezoną.
- Per mačą su Turino „Juventus” balandžio mėnesį pagaliau grįžęs į aikštę, užėmėte dešiniojo gynėjo vietą. Bet per rinktinės kontrolinį mačą su Jerevane Csaba Laszlo jus išbandė vidurio gynėjo pozicijoje. Kuri vieta rinktinėje jums patogiausia?
- Viskas priklauso nuo trenerio. Be to, reikia palaukti, kas susirinks į rinktinę.
Nors esu centro dešinysis arba dešinysis gynėjas, „Lazio” treneris per neoficialias rungtynes yra išbandęs mane ir kitur.
Esu žaidęs ir atraminiu saugu, ir dešiniuoju saugu. Bet ir rinktinėje čia jau esu žaidęs.
Neturiu vienos pozicijos, bet, aišku, man geriau žaisti dešinėje pusėje. Nes čia esu stipresnis.
Bet visuomet gali prisitaikyti. Svarbiausia – turėti daug noro. Stengtis, ir rezultatas tuomet vis tiek ateis.
- Su graikais negalės žaisti net trys lyderiai: Deividas Šemberas, Žydrūnas Karčemarskas ir Darvydas Šernas. Ar dėl šių netekčių rinktinės šansai pakovoti su graikais labai sumenko?
- Mūsų rinktinei kiekvienas žaidėjas yra labai svarbus. Neturime daug lyderių. Lietuva – nedidelė šalis, todėl kiekviena netektis mums brangiai kainuoja.
Bet nepakeičiamų žaidėjų nėra. Kaip bebūtų, su graikais kovosime ir žais tie, kurie tądien bus geriausios formos.
- Kas galėtų geriausiai pakeisti rinktinės lyderius?
- Spręs treneris. Esu pasiruošęs žaisti už Lietuvą, atiduoti visas jėgas. Jeigu reikės, galėsiu žaisti ir kitoje pozicijoje. Svarbiausia, kad tai suteiktų naudos rinktinei.
