Rezultatui esant 1:1, atėjo baudinių metas atkakliame futbolo mače tarp Izraelio ir Australijos komandų.
Kai raudonus marškinėlius vilkintis Australijos vartininkas įsitempė norėdamas atlikti šuolį, Izraelio puolėjas stabtelėjo. Jis pradėjo šokti, užuot spyręs kamuolį.
Galbūt jam galima atleisti: kad ir kaip būtų, jis yra robotas.
Sveiki atvykę į „RoboCup” – pasaulio čempionatą, kur daugiau nei tūkstantis futbolą žaidžiančių robotų iš 40 šalių nusileido į Olandijos technologijų Meką Eindhovene turėdami vieną tikslą – nugalėti žmones.
Su plaukais atrodo smagiau
Turnyro misija yra įveikti žmones pasaulio čempionus iki 2050 metų – per tą laiką reikia sukurti technologiją, kuri leistų labiau priartėti prie realaus futbolo.
Kad pasiektų tikslą, organizatoriai sukūrė daug varžybų klasių: mažiems robotams, dideliems robotams, žmogaus dydžio robotams ir net virtualiems robotams – tai planas sujungti visas technines galimybes ir sukurti visų žvaigždžių komandą, kuri vieną dieną laimėtų mašinų rungtynes prieš žmones.
Kol kas Lioneliui Messi nereikia žvalgytis per petį. Humanoidai sunkiai išlaiko pusiausvyrą, o patys didžiausi – žmogaus ūgio robotai juda labiau kaip... robotai, o ne kaip aukščiausio lygio atletai.
„Tiesą sakant, aš manau, kad trejų metų vaikas laimėtų prieš bet kurią humanoidų komandą”, – sakė Marcellas Missura iš Bonos universiteto, kurio komanda „NimbRO” laimėjo mažųjų humanoidų klasės varžybas Meksikoje pernai.
„NimbRO” komandos 120 cm ūgio puolėjas baltais plaukais ir su ryškia rožine juosta yra aukštesnis už oponentus iš Japonijos. Todėl, kad japonų žaidėjas neturi galvos, tik toje vietoje įtaisytą kamerą.
„NimbRO” puolėjas priartėja prie kamuolio, rūpestingai jį pasitaiso, o tada pakelia galvą ieškodamas, kur geriau spirti kamuolį. Perkėlęs svorį ant vienos kojos, jis atlenkia kitą ir spiria.
Įvartis!
Smūgis nebuvo stiprus, bet taiklus, pro pat varžovų vartininką.
„Tai darosi panašu į futbolą”, – viliasi M. Missura.
Jis teigė, kad jo roboto apranga, kurią sudaro šortai, kabantys ant robotiškų kojų, neigiamai atsiliepia pasirodymui, nes perkaistama. Bet sukurti robotą, kuris atrodytų kaip žmogus, yra specialisto tikslas.
„Jeigu jie atrodys bjauriai, žmonės jų nepripažins, – sakė M. Missura. – Be to, taip jie atrodo linksmiau.”
Laikosi komandinės taktikos
Humanoidams dar reikia daug treniruotis, bet visai kitas reikalas, kai robotams leidžiama būti robotais – ant ratų jie gali suktis 360 laipsnių kampu ir turi kitų įgūdžių.
Mažiausi robotai, gimtadienio torto dydžio, juda per aikštę aršiai lyg piranijų būrys. Šios mašinos žaidžia su golfo kamuoliuku ir spiria jį taip stipriai, kad sunku pamatyti, kada tai įvyksta.
Į rungtynes, kai jos prasideda, žmogus nebegali kištis. Tik keisti žaidėjus, kai jie sugenda arba kai teisėjai pašalina juos iš aikštės už pražangas.
Vidutinio dydžio robotų rungtynės labiausiai primena tikrą futbolą ir yra žaidžiamos 18 metrų ilgio aikštėje.
Majidas Gholipouras, valdantis Irano universiteto komandą, tvirtino, kad jo žaidėjai gali pasiekti 22 km per valandą greitį.
Robotai skirtingais mostais kojomis perduoda kamuolį ir smūgiuoja, jie komunikuoja tarpusavyje dėl pozicijų aikštėje per belaidį internetą.
Eindhoveno technikos universiteto „Tech United” komanda yra favoritė vidutinio dydžio robotų klasėje, bet iraniečiai pernai buvo vicečempionai.
M. Gholipouras sako, kad jo komandos strategija tapo sumanesnė.
„Jei pralaimi, jie puola į ataką, – sakė jis. – Jeigu laimi, visi grįžta į gynybą. Kaip kokie italai.”
Akys rodo emocijas
Abi komandos – Olandijos ir Irano šiais metais remiasi slaptu ginklu: jos planuoja, kaip panaudoti aikštės erdves, kai kamuoliui nulėkus į laisvą plotą ten pasileidžia ir robotas.
Tačiau dar smagiau stebėti mažų humanoidų robotų varžybas. Jie stilingo balto dizaino, įskaitant spindinčias akis, kurios gali keisti spalvą, nelygu emocijos.
Šioje lygoje tikrieji iššūkiai slepiasi programinėje įrangoje: sumaniausi kompiuterių genijai laimi.
Daugumos komandų žaidimas atrodo taip, lyg jos būtų girtos. Kai programuotojai spaudžia iki maksimalios greičio ribos, robotai krinta dar dažniau nei tikri futbolo profesionalai.
Bet žiūrint, kaip jie atsikelia, priklaupę ant kelių ir pasirėmę ranka, susidaro įspūdis, kad vieną dieną robotai tikriausiai bėgios ir šokinės.
Iki Neymaro kainos dar toli
Turnyro direktorius Rene van de Molengraftas tikino, kad humanoidų kaina svyruoja nuo 5 tūkst. iki 35 tūkst. dolerių. Didesni – žmogaus ūgio – yra brangiausi.
Tiesa, tai vis tiek yra mažai, palyginti su 75 mln. dolerių, kuriuos „Barcelona” neseniai sumokėjo už Brazilijos rinktinės žvaigždę Neymarą.
