Kai Z.Ibrahimovičius perskaito tokius žodžius, labai plačiai išsišiepia.
Klaidingas įspūdis
„Nuolat skaitau, kad kiti galvoja, jog esu arogantiškas. Esą esu pasipūtęs, blogo charakterio. Tokie stereotipai susidarė dar nuo paauglystės. Bet kai tie žmonės su manimi susitinka, jų įspūdis visiškai pasikeičia. Niekada nespręsk apie žmogų su juo nesusipažinęs. Pats asmeniškai niekada to nedarau“, – pamokslauja Z.Ibrahimovičius.
Taigi, koks tas tikrasis Zlatanas?
„Visada statau save į antraeilį vaidmenį, – tikina „Paris Saint-Germain“ žvaigždė. – Mėgstu kitus padaryti laimingus. Kur tik žaidžiau, laimėjau (per pastaruosius 10 sezonų penkiuose klubuose, Z.Ibrahimovičius 9 kartus triumfavo šalies čempionatuose). Bet esu patenkintas tik tada, kai mano komandos draugai, sirgaliai, visi visi yra laimingi. Turiu didelę širdį.“
32 metų gimtadienį ketvirtadienį atšventęs puolėjas neigia ir kitą susidariusį stereotipą, kad treneriams su juo dirbti yra vienas vargas.
„Tai kažkieno sudarytas stereotipas, kuris mane seka bet kur, kur žaisčiau. Bet jei pakalbėtumėte su visais treneriais, pas kuriuos žaidžiau, galbūt tik Pepas Guardiola („Barcelona“) pasakytų, jog buvo kažkokių problemų“, – neabejoja futbolininkas.
Vogė dviračius
Z.Ibrahimovičius labiau nei sudėtingu charakteriu išgarsėjo puikiu žaidimu. Dabar jis – vienas geriausių pasaulio futbolininkų. Tačiau švedo gyvenimas toli gražu nebuvo rožėmis klotas.
Z.Ibrahimovičius gimė griežtos kroatės ir alkoholiko bosnio šeimoje. Jis augo Malmo gete Rosengarde. Būsimos futbolo superžvaigždės tėvai išsiskyrė, kai jam buvo dveji. Namuose dažniau buvo galima sulaukti smūgių, nei apkabinimų.
Sunkus gyvenimas davė savo. Z.Ibrahimovičius daug vogdavo – dviračius, saldainius, automobilius. Viską.
„Kai mums ko nors reikdavo, eidavome į parduotuvę ir vogdavome. Palaikiau gan gerus santykius su dviračiais“, – ironizavo Z.Ibrahimovičius.
Vienas eilinis pavogtas dviratis susiejo su futbolu. Pavogęs dviratį, su juo Z.Ibrahimovičius važiuodavo į futbolo treniruotes – penkis kilometrus pirmyn, penkis – atgal. Paaiškėjo, kad tas dviratis buvo jo trenerio.
„Bet jis viską priėmė normaliai. Treneris laisvai galėjo mane išmesti, bet tiesiog pasijuokė“, – prisiminimais dalijosi Z.Ibrahimovičius.
Futbolo virusu vienas „Paris Saint-Germain“ lyderių užsikrėtė labai greitai. Jis su draugais žaisdavo mažoje dulkėtoje aikštelėje. Joje darydavo viską – mokydavosi smūgiuoti kamuolį, atlikdavo įvairius triukus. Kadangi aikštelė buvo ankšta, reikėdavo išnaudoti greitį ir žaidimą galva. Z.Ibrahimovičius greitai su tuo apsiprato.
„Kai žaisdavome, svarbiausia buvo kuo stipriau smūgiuoti, kuo gražiau apgauti varžovą ir panašiai. Aš tai dievinau“, – į prisiminimus pasinėrė futbolo žvaigždė.
Blogiausias mokinys istorijoje
Z.Ibrahimovičius augo žiūrėdamas į savo dievaičius Ronaldo ir Ronaldinho. Švedų futbolas jam nekėlė žavesio. Susižavėjimo nekėlė ir mokslai.
„Mokykloje dirbau 33 metus, – pasakojo buvęs jo mokyklos direktorius, – Ir Zlatanas nesunkiai patektų į sunkiausiai sutramdomų visų laikų mokinių penketuką. Tai buvo blogiukas numeris vienas. Mėgdavo kurti šou. Elgėsi kaip tipinis blogiukas, kurių ateitis būna aiški.“
„Negalėdavau nustygti vietoje. Lyg mano kelnėse būtų termitų“, – juokėsi puolėjas.
Pasiutęs jis būdavo ir futbolo treniruotėse. Kai septyniolikos Z.Ibrahimovičius pateko į „Malmo“ pagrindinę komandą, vieno komandos draugo tėvai sukūrė peticiją siekiant išmesti sunkaus charakterio aukštaūgį iš klubo.
„Turėjau ne kokią etiketę. Bet ir pats buvau kaltas, nes savo elgesiu ją užsiklijavau. Vienoje treniruotėje galva trenkiau komandos draugui. Dabar aš suprantu, kad taip nederėjo, bet tuo metu buvai labai piktas jaunuolis. Padariau daugybę kvailysčių, klaidų, bet iš visko pasimokiau. Vis dar darau klaidų, vis dar iš jų mokausi. Niekas nėra tobulas. Kad pasiekčiau tai, ką turiu, turėjau perlipti daugybę sienų“, – teigė Z.Ibrahimovičius.
Iš šiukšlyno į futbolo elitą
Situacija pasikeitė, kai švedui suėjo aštuoniolika. Jis suprato, kad iš futbolo galima užsidirbti duonai, pabėgti nuo sudėtingo gyvenimo.
„Kas galėjo pagalvoti, kad vaikinas iš Rosengardo gali tiek pasiekti? Kad vaikinukas iš Rosengardo taps Švedijos futbolo rinktinės kapitonu? Gerins įvarčių rekordus? Niekada nebuvau priskiriamas prie didelių talentų. Niekada“, – atsimena Z.Ibrahimovičius.
Per savo karjerą Z.Ibrahimovičius užsivilko tokių klubų kaip Amsterdamo „Ajax“, Turino „Juventus“, Milano „Inter“, „Barcelona“, „Milan“, „Paris Saint-Germain“ aprangą. Didžiausią įtaką jam padarė du treneriai – Fabio Capello „Juventus“ ekipoje ir Jose Mourinho „Inter“ komandoje.
„Jis man įskiepijo nugalėtojo mentalitetą, – apie J.Mourinho kalbėjo Z.Ibrahimovičius. – Iš katės pavertė mane liūtu. J.Mourinho iš manęs išpešė tai, ko nesugebėjo niekas kitas.“
Pasaka turėjo virsti rungtyniavimas Barselonoje. Tačiau išsipildžiusi jo svajonė vilkėti granatinius marškinėlius virto tragedija. Santykiai su treneriu P.Guardiola buvo tiesiog tragiški ir „Barcelona“ gretose Z.Ibrahimovičius neužsibuvo.
„Žaisti „Barcelona“ klube buvo mano svajonė, tačiau galbūt kartais reikia svajones atsidėti į šoną, nes viena jų vos manęs nepražudė, – tvirtino Z.Ibrahimovičius. – Nesuprantu, kodėl P.Guardiola nustojo su manimi bendrauti. Bandžiau kalbėti, bet jis nenorėjo, manęs vengė. Įėjau į kambarį, kai jis gėrė kavą. Staiga jis išėjo taip ir visos jos neišgėręs.“
Z.Ibrahimovičius galiausiai pratrūko. Po mačo su „Villarreal“ jis aprėkė specialistą, išvadino jį „bekiaušiu“, priešais trenerį nuspyrė dėžę.
„Tikėjausi jį supykdyti ir taip jį prakalbinti. O P.Guardiola ramiai surinko daiktus, sudėjo juos į dėžę ir išėjo“, – prisiminė Z.Ibrahimovičius.
Jo garbei kūrė terminus
Bet visu kitur, kur žaidė, Z.Ibrahimovičius buvo didvyris. Prancūzijoje ir Švedijoje netgi sukurti specialūs žodžiai. „Zlataner“ Prancūzijoje reiškia triuškinti. Švedijos kalbos komitetas gruodį įregistravo veiksmažodį „to zlatan“, reiškiantį kažką drąsaus, neįtikėtino.
Z.Ibrahimovičius – daugiau nei futbolininkas. Tai – žodis, maniera, gyvenimo būdas.
